respublika.lt

Į rektoriaus kėdę veržiasi ir teisininkai, ir fizikai

(0)
Publikuota: 2015 vasario 15 08:03:13, Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 2 nuotr.
Į rektoriaus kėdę veržiasi ir teisininkai, ir fizikai. Eltos nuotr.

Daugiau nei dvejus metus nuolatinio rektoriaus neturinčiame seniausiame šalies universitete prasidėjo rektoriaus rinkimai. Tapti Vilniaus universiteto vadovu, kuriam bus mokama solidi 5 tūkst. eurų alga, pretenduoja šeši kandidatai. Tarp jų - daugiausia fizikų. „Vakaro žinios“ pristato kandidatus.


Universitetas - ne privati UAB

Jūras BANYS

52-ejų Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, 2002 m. pelnęs Lietuvos mokslo premiją (kartu su Sauliumi Lapinsku ir Evaldu Tornau).

1985 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1990 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. 2000 m. ten pat apgynė habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją.

Nuo 1985 m. dėstytojas Vilniaus universitete.

2003 m. tapo Fizikos fakulteto dekanu, 2007 m. - Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektoriumi.

Dirbo Oksfordo ir Leipcigo universitetuose. Kandidatas nuo 2006 m. yra Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. Nuo 2012 m. eina laikinojo Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas.

„Seniausias Lietuvos universitetas - tai ne eilinis universitetas ar privatus ūkio subjektas. Vilniaus universitetas turi ne tik galių ir turiningą istoriją, bet ir išlieka prestižinė Lietuvos aukštojo mokslo institucija. Jis ne paklūsta laikmečio poreikiams, o juos aktyviai formuoja. Aš pasisakau už universiteto pertvarką, remdamasis naujausiais vadybos metodais, tačiau esu prieš grynai technokratinę universiteto sampratą. Nūdienos iššūkiai neturėtų užgožti klasikinio universiteto idėjos.“

 


Siūlo taikyti į Edukologijos universiteto nišą

Bernardas GAILIUS

34-erių teisininkas, istorikas. Jauniausias kandidatas į VU rektorius. 2004 m. įgijo teisės magistro laipsnį Vilniaus universitete, 2009 m. tame pačiame universitete apsigynė istorijos mokslų daktaro disertaciją.

Nuo 2009 m. iki dabar dėstytojauja VU Istorijos fakultete, nuo 2012 m. yra Europos humanitarinio universiteto Administracijos ir infrasktruktūros prorektorius.

„Bendra Lietuvos vidurinių mokyklų padėtis yra sudėtinga, ypač žvelgiant į ilgesnio laikotarpio perspektyvą, - dėl nepakankamo mokytojų parengimo. Nuolat silpstant Lietuvos edukologijos universitetui vis labiau tampa akivaizdu, kad Lietuva nebeturi nei mokytojų rengimo centro, nei aiškios jų rengimo programos, nei aiškių mokyklos ateities planų. Tai yra niša, kurią VU gali sėkmingai užpildyti.“


Nori formuoti švietimo politiką


Vytautas NEKROŠIUS

44-erių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas bei civilistas romanistas.

1993 m. baigė teisės studijas VU Teisės fakultete. Baigė podiplomines teisės magistro studijas Frankfurto universiteto Teisės fakultete. 1996 m. Vilniaus universitete apgynė teisės disertaciją.

Nuo 1996 m. buvo naujojo LR civilinio proceso kodekso projekto rengimo grupės narys, dalyvavo rengiant Teismų įstatymą, Antstolių, Advokatūros ir Notariato įstatymus bei jų pataisas.

2003 m. Lodzės universitete apgynė habilituoto teisės daktaro disertaciją.

V.Nekrošius - jauniausias Lietuvos aukštųjų mokyklų dekanas (tapo būdamas 32 metų, 2007 m.), taip pat jauniausias Lietuvos mokslų akademijos narys (tapo būdamas 32 metų), jauniausias Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys akademikas (tapo būdamas 41 metų).

„Susidaro įspūdis, kad lėtai, bet užtikrintai VU tampa tik seniausiu universitetu. Tiek mokslo ir meno, tiek ir studijų politikos srityje universitetas jau nėra lyderis. Šią situaciją greitai ir iš esmės turime keisti. Universitetas turi reikšti savo kompetentingą poziciją visais svarbiausiais mokslo ir studijų politikos klausimais. Universiteto žmonės turi dalyvauti visose šioje srityje kuriamose darbo grupėse ir pagal galimybes užimti jose vadovaujamas pozicijas.“


Siūlo nekreipti dėmesio į žemus balus


Saulius NORVAIŠAS

54-erių Matematikos mokslų daktaras, docentas, verslininkas. 1985 m. baigė Vilniaus universitetą. Penketą metų ėjo Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekano pareigas. Jam priklauso programinės įrangos gamyba ir instaliacija užsiimanti įmonė „Metacon“.

2014 m. dalyvavo Šiaulių universiteto rektoriaus rinkimuose, tačiau balsų negavo. S.Norvaišas daugiausia užsiima moksliniais tyrimais kolektyvinės išminties ir inovatyvių studijų metodų srityje.

„Asmeniui, siekiančiam aukštojo mokslo, neturi būti sudaromos kliūtys dėl ankstesnių žemų akademinių rezultatų. Panašia nuostata vadovaujasi nemažai užsienio aukštojo mokslo institucijų. Pavyzdžiui, Kalifornijos technologijų institutas priima studijuoti visus pageidaujančiuosius, užtenka pateikti tris rekomendacijas ir motyvacinį laišką.“


Už kokybę, o ne kiekybę


Valdemaras RAZUMAS

59-erių chemikas inžinierius, fizinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.

1978 m. su pagyrimu baigė VU ir įgijo chemiko inžinieriaus diplomą. 1981 m. Maskvos valstybiniame M.Lomonosovo universitete apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją.

Nuo 1978 m. iki 1980 m. dirbo Biochemijos institute, Fermentų chemijos laboratorijoje, chemiku inžinieriumi.

1992 m. tapo Biochemijos instituto direktoriumi.

2009 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos prezidentu. Nuo 2004 m. - Europos Komisijos Generalinio mokslinių tyrimų Direktorato ekspertas, nuo 2005 m. - Europos mokslo fondo Fizikinių ir inžinerinių mokslų nuolatinės komisijos Strasbūre narys.

2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

„VU siūlo platų studijų programų spektrą, dalis studijų programų viena nuo kitos skiriasi tik keliais studijų dalykais, išlieka orientacija į studijų programų kiekybę, o ne kokybę. Studijų programos per daug specializuotos, todėl apriboja studento apsisprendimo galimybę vėlesniuose kursuose. Studentų santykis studijų pakopose nesikeičia jau daugelį metų, mažas magistrantų ir doktorantų skaičius rodo, kad universitetas dar nėra pasiekęs aukšto mokslo universiteto lygio.“


Siūlys sistemą talentams atrinkti

Artūras ŽUKAUSKAS

58-erių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. 1979 m. Vilniaus universitete įgijo fiziko ir fizikos mokytojo kvalifikaciją. 1983 m. VU apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją, 1991 m. - habilituoto fizinių mokslų daktaro disertaciją.

Dirbo VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje. Nuo 2002 m. - Taikomųjų mokslų instituto vyriausiasis mokslo direktorius, nuo 2013 m. - Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas.

2000 ir 2001 m. dirbo vizituojančiu mokslininku Renselaerio politechnikos institute (Troja, Niujorko valstija, JAV).

Nuo 2001 m. - Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2011 m. - tikrasis narys.

2002 m. gavo Lietuvos mokslo premiją (kartu su Sauliumi Antanu Juršėnu, Gintautu Tamulaičiu ir Vidmantu Gulbinu).

2008 m. apdovanotas Nacionaline pažangos premija už svarų indėlį plėtojant puslaidininkių fiziką.

„Bendradarbiaudamas su valstybės institucijomis sieksiu tobulinti studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemą, išnaudoti tikslinio finansavimo galimybes. Studijų finansavimo sistema turėtų užtikrinti aukštesnės kokybės studijas geriau joms pasirengusiems studentams. Būtina diferencijuoti mažiausią priėmimo balą pagal studijų programas. Siūlysiu sukurti sistemą, leidžiančią atrinkti talentingus mokinius pagal gabumus ir parengti juos studijoms.“


Faktai

Renkant aukštosios mokyklos vadovą kovo 4 d. bus rengiami vieši kandidatų debatai, kuriuose savo klausimus galės užduoti universiteto bendruomenė, taip pat ir studentai.

VU neturi nuolatinio rektoriaus nuo 2012 m. spalio 11 d., kai baigėsi buvusio rektoriaus akademiko Benedikto Juodkos kadencija. B.Juodka tų pačių metų rudenį buvo išrinktas į Seimą, o laikinuoju aukštosios mokyklos vadovu paskirtas mokslo reikalų prorektorius Jūras Banys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip švęsite Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +17 C

+12 +20 C

+13 +20 C

+18 +22 C

+23 +27 C

+23 +27 C

0-4 m/s

0-4 m/s

0-3 m/s