6 nuotr.Visuomenei pamažu diegiama mintis, kad vos po metų daugelio vienkartinio naudojimo plastikinių įrankių, indų, kurie gamtoje nesuyra šimtus metų, nebegalėsime nusipirkti. Apie tai primena ne tik europinės direktyvos, valstybinės institucijos, o ir piliečiai, ėmę pratinti gyventojus prie naujų įpročių. Ką darėme, kol parduotuvės nelūžo nuo šūsnių vienkartinių lėkščių lėkštelių, šakučių, šiaudelių. Puikiai vertėmės ir be jų.
Žagarėje plastiko jūra šiemet nebeišplaukė
Vieni pirmųjų atsisakyti vienkartinio naudojimo indų prekybininkams ir pirkėjams pasiūlė Žagarės regioninio parko darbuotojai per jų organizuojamą vyšnių festivalį. Svečių suvažiavo tūkstančiai, bet konfliktų dėl to, kad perkant gėrimus pardavėjai nepasiūlė vienkartinių indų, regis, nekilo. Pirkėjams buvo siūloma nusipirkti daugkartinio naudojimo festivalio atributika papuoštų stiklinaičių, o išvykstant jas buvo galima sugrąžinti ir atgauti sumokėtą depozitą.
Ar pasisekė bandymas? „Labai pasisekė. Net širdis džiaugiasi. Ir lankytojų, ir prekiautojų baimės buvo nugalėtos. Jeigu po ankstesnių festivalių rytą brisdavai per plastiko jūrą, šiemet švaru kaip niekad. Dėl stiklinaičių viskas aišku, jų jau nebeatsisakysime, o ateity gal ir kitokių indų pasiūlysime. Paprasčiausias variantas atsinešti savo lėkštutes. Šiemet buvo pastatytos plautuvės indams išsiplauti. Daug kas jau žinojo, kad maistas į vienkartinius indus nebus dedamas“, - pasakojo festivalio organizatorių grupės vadovas, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas. Žagariečiams mintis per festivalį atsisakyti vienkartinių indų gimė po praėjusių metų „Darom“ akcijos.
Anot M.Balčiūno, nė vieno didelio festivalio rengėjai tokios rizikos iki šiol dar nebandė. O pasirodo, - jos net nėra. Žmonės yra supratingi. Pasak Vyšnių festivalio organizatorių, apie 80 proc. stiklinaičių nebuvo grąžinta, žmonės jas išsivežė. Kaip prisiminimą arba ilgalaikio naudojimo indą. Stiklinaites pateikusi kauniečių įmonė tvirtina, esą jas galima panaudoti 500 kartų. Plastikas, iš kurio jos pagamintos, gamtai nekenksmingas.
Pienas nepilstomas, dėl grietinės sprendžia pardavėjas
Kaip greitai pripratinsime į daugkartinio naudojimo indus savo prekes dėlioti turgaus prekiautojus? Šitas klausimas gana opus. Greičiausiai jo kol kas nesvarsto nei pirkėjai, nei pardavėjai, dosniai pilantys uogas, sveriantys daržoves į plastiko maišus ir maišelius. Turguje kitokių tradicijų dar nėra. Priešingai, kai kur net atsisako pilstomą grietinę įpilti į pirkėjo pasiūlytą indelį, sakydami esą tai draudžia Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Kaip mums sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė, draudimo pilti klampius produktus į pardavėjo tarą nėra. Bet spręsti palikta pardavėjui. Nes tik jis atsako už produkto saugą ir kokybę. Jeigu pirkėjas prašo parduoti, tarkime, grietinės jo pateiktame abejotinos švaros indelyje, arba indelyje, kuriame galėjo būti išpilstytos nesaugios medžiagos, pardavėjas turi teisę atsisakyti jį priimti. Jokių diskusijų dėl skystų pieno produktų - pieno, kefyro, jogurto pilstymo į vartotojo indus. „Nuo 2017 m. įsigaliojo įstatymas, kad skysti pieno produktai gali būti paduodami tiktai supakuoti. Kitus gyvūninius maisto produktus gali parduoti tik įmonės personalas. Negali žmogus pats sau įsipilti“, - komentavo specialistė.
Anot Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, pakuočių pieno pramonėje naudojama labai daug ir gerų, išgautų iš vos ne natūralių medžiagų. Ateityje gali atsirasti jų daugiau popierinių.
Situaciją komentuoja Aplinkos ministerijos Aplinkos politikos grupės vadovė Agnė BAGOČIŪTĖ:
2022-2026 metų laikotarpiu turės būti reikšmingai sumažintas taros ir gėrimų indelių, pagamintų iš plastiko, su kamšteliais ir dangteliais suvartojimas. Šie gaminiai nebus uždrausti, tačiau bus siekiama juos reikšmingai sumažinti. Prekybininkams, gamintojams mes rekomenduojame jau dabar rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Tokias, kurias būtų galima naudotis pakartotinai. Šiuo atveju direktyvoje nustatyta, kad bus galima taikyti įvairias ekonomines priemones, kurių viena - nedalinti vienkartinių plastikinių gaminių pakuočių nemokamai. Tarkime, jei iš kavinės norėsite išsinešti maisto, už pakuotę teks susimokėti.
Lietuvai mažiausiai iššūkių keliantis reikalavimas plastikinių butelių surinkimas. Iki 2029 m. plastikinių butelių surinkimas turėtų būti ne mažesnis kaip 90 proc. tais metais rinkai pateiktų vienkartinių plastikinių gaminių svorio, pas mus jis jau dabar siekia apie 94 proc.
Verslas, gyventojai jau rengiasi artėjantiems pokyčiams. Kai kurie jau ėmėsi daugkartinio naudojimo maišelių siuvimo iš tekstilės. Sąmoningumą mes matome, bet iššūkių bus, nes reikės pakeisti mąstymą.
