Į Dievo namus virusas dar neįsisukęs

Žmonės tapo santūresni

„Dievulis saugo, bet saugotis reikia ir patiems", - sako Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios ir Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Leonas JAKIMAVIČIUS.

„Negirdėjau priekaištų iš žmonių, dėl to, kad bažnyčioje reikia dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo. Jokių neaiškumų nekyla. Žmonės man yra pavyzdys. Ir mes kaukes kartais užsidedame dalindami Komuniją, dezinfekuojame rankas. Kai kurie žmonės net drovisi imti Komuniją į rankas, bet tokia dabar yra situacija. Tą jiems aiškiname.

Nuotaikos šiuo metu tokios, kaip iki karantino. Visai puikios. Gal dzūkeliai tokios dūšios, nelinkę skųstis. Su lazdelėm vaikščiojančių mažiau į bažnyčią dabar ateina, tas tiesa. Girdėti, močiutės padejuoja, norėtų ateiti į bažnyčią, bet vaikai draudžia. Tenka joms žiūrėti pamaldos per televiziją, klausytis mišių per radiją", - sako vienos iš didžiausių Dzūkijos parapijų kunigas.

Ko pamokys ši liga? Kaip ją pergyvensime ir kokie iš jos išeisime? Pasak kun. L.Jakimavičiaus, tą blogybę išgyvename ne tik mes. Išgyvena visas pasaulis. Nežinia, ar blogiausia jau buvo, ar dar laukia.

„Buvo toks metas per griežtąjį karantiną, kai žmonėms buvo likusi tik malda. Žmonės pasakojo, kad Anglijoje jų artimieji nesulaukia tinkamos pagalbos, vaistinėse nėra net paracetamolio. Ligoniai, kankinasi, o pagalbos nesulaukia. Mišias už svetur sergančių sveikatą mūsų bažnyčioje užsakinėjo. Meldėsi, kad išsklaidytų virusus. Pasveiko, pasakojo. Melsdamiesi ir dabar pridedame intenciją, kad Dievulis virusus į kokį kosmosą, toliau nuo žmonių, išsiųstų", - nepraranda nuotaikos klebonas.

Rimtai kalbant, stebintis kitokį žmonių bendravimą. Gal išstums jį buvusios tradicijos, o gal ir nebeišstums. Net ramybės linkint bendravimas pasikeitė. Anksčiau ranką vienas kitam paspausdavo. Dabar tik linkteli. Matosi iš po kaukių, kad akys šypsosi. Tai ne tik išbandymas, bet ir pamoka. Pasveikinimas alkūnės bakstelėjimu žmonėms tik nuotaiką pakelia. O dar kuris pašmaikštauja, kad ir sėdimąja galima susimušti. Tas pat „labas" .

Nuotaiką tokie geranoriški pokštai pataiso, nuima oficialumą. „Man net lengviau kalbą pradėti, kai visi šitaip paprastai", - šypsosi klebonas.

Daug nežinios

Kunigui L.Jakimavičiui, per karantiną teko palaidoti ne vieną parapijietį. Nesigirdėjo kalbų, kad būtų kas miręs nuo
COVID-19.

„Esmės tai nekeičia. Laidojant jauną žmogų liūdesys toks pat. Kartais kviečia į ligoninę suteikti Ligonio patepimo sakramentą. Keliose vietose reikia užrašyti savo duomenis, pas ką buvai. Temperatūrą matuoja. Eini, jausmas toks pat kaip visuomet. Jei darbuotojai ligoninėse dirba be baimės, ką čia lankydamasis bijosi", - sako kunigas.

Jo manymu, reikalavimai žmones gal kiek pristabdys, rimtumo atneš. Bažnyčioje žmonės žino, kaip elgtis, bet ne kavinėse, susibėgimuose, sporto klubuose. Išeina palaida bala.

Liga vėl plinta ir skleidžia sumišimą. Parapijiečiai spalio viduryje buvo suplanavę išvyką į Suomiją, bet ar galės ta kelionė įvykti? Nežinome, ar galėsime važiuoti, ar nepablogės situacija ir ar nereikės karantinuotis grįžus. Jei su suaugusiais tikinčiaisiais viskas aišku, neramu esą dėl vaikų. Kaip jiems reikės pamokas pravesti parapijų patalpose. Ateis kelios dešimtys parapijos vaikų iš visur.

Daug ko išmokys

Karantino laikas sutapo su Gavėnios laiku bažnyčiose. Nevyksta tuo laiku tuoktuvės, krikštynos. Bet baigėsi griežtas karantinas, ar padaugėjo santuokų, krikštų? „Nepadaugėjo, - sako klebonas. - Bent pusę vestuvių, krikštynų žmonės atšaukė." Vieni negalėjo parvažiuoti iš užsienio, kitus atbaidė suvaržymai. Net anekdotai sklido, kad šiemet palankus laikas tuoktis, baliaus nereikės daryti, pigiau kainuos. Civilinės metrikacijos skyriuje tas pat. Dokumentų byla būdavo storiausia, o šiemet vos vos.

Ar neatšaldys žmonių nuo tikėjimo tie draudimai? „Jei žmogus tikintis, liga neatbaidys, jis dar labiau turėtų glaustis prie Bažnyčios.

Man liūdniausia ne pati liga, o kaip žmonėms gyventi ir išsiversti. Aš tą jiems pasakoju. Ir bažnyčiai šis laikas nelengvas. Tris mėnesius nebuvo mišių, nebuvo ir aukų. Mūsų bažnyčia žmonių mylima, bet mažesnėse parapijose daug blogiau", - apgailestauja kunigas L.Jakimavičius.

Kunigo manymu, kaip bebūtų, viskas praeis. Ir daug ko visus išmokys. Vienus gerumo, kitus gal susargdins dvasiškai. Ne kiekvienas turi galimybių, laiko ramiai visa tai iškęsti.

„Dėl žmonių aš tik nerimauju, dėl savęs - ne. Radęs laiko, valtele išplaukiu į ežerą pažvejoti ramybėje, pamąstyti. Fotografuoju gamtą. Žmonės daug kuo gali padėti patys sau, jei tik norėtų", - sako alytiškis kunigas.