„Vilniaus prekybos" įmonių grupei - neramios dienos. Vienos iš priklausančių įmonių - „Barbora" - darbuotojai piktinasi sumažintomis algomis ir net kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. O vienas iš dviejų „Vilniaus prekybos" akcininkų - milijardierius Nerijus Numa (Numavičius) - prastu gyvenimu skųstis negali. Dar neseniai jam pavyko susiderėti su VMI ir susimokėti gal net keliais milijonais mažesnę skolą nei priklausė. Sužinoti, kiek pinigų šalies biudžetas prarado - misija neįmanoma. Aiškėja, kad tokiu būdu valstybės biudžetas praranda dešimtis milijonų eurų mokesčių.
Turtą skaičiuoja milijardais
N.Numa ilgus metus buvo turtingiausias Lietuvos žmogus. 2021 m. šią poziciją jis užleido „Girteka Logistics" pagrindiniam akcininkui ir valdybos pirmininkui Mindaugui Railai. 2022 m. N.Numa vėl liko antras, o turtingiausiu žmogumi paskelbtas verslininkas, „Avia Solutions Group" didžiausias akcininkas Gediminas Žiemelis. Pernai N.Numa atsidūrė jau trečioje turtingiausių Lietuvos žmonių vietoje su 2 mlrd. eurų turtų.
Bendrovės „Vilniaus prekyba" akcininkės yra trys Lietuvoje registruotos įmonės: „Entras", „NVP Projektai, „Patria Holdings". Kaip nurodo pati bendrovė, „Vilniaus prekyba" per dukterines įmones - uždarąsias akcines bendroves „Maxima grupė", „Euroapotheca", „Ermi group", „Akropolis group" ir „Sollo" - valdo prekybos centrų ir vaistinių tinklus bei nekilnojamojo turto projektų vystymo ir nuomos paslaugų įmones Baltijos šalyse, Švedijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje.
„Vilniaus prekyba" skaičiuoja 6,5 mlrd. eurų metinę apyvartą ir sumoka 304 mln. eurų mokesčių. Tiksliau, bendrovės svetainėje nurodoma, kad tiek mokesčių yra priskaičiuojama. Bendrovės galutiniai naudos gavėjai: N.Numa ir Ignas Dilys (Staškevičius). „Vakaro žinios" susisiekė su I.Diliu, tačiau nei dėl to, kodėl pakeitė pavardę, nei su „Vilniaus prekyba" susijusiais klausimais verslininkas kalbėti nenorėjo.
Neturi kada net į tualetą nueiti
Tad šiek tiek keista, kad vienas turtingiausių Lietuvos žmonių kaltinamas, jog darbuotojams moka nepakankamai, jie jaučiasi išnaudojami. Pasak įmonės „Barbora" darbuotojų, pasikeitusi darbo apmokėjimo sistema drastiškai sumažino darbo užmokestį, tuo metu darbo grafikai įmonėje sudaromi taip, kad „praktiškai nelieka laiko pavalgyti". „Kartais tenka ieškoti ir būdų, kaip nueiti į tualetą, kol dar vairuoji, tiesiog čia, automobilyje. Būna, kad neužtenka laiko sustoti, turi skubiai pristatyti prekes", - teigia vienas iš „Barboros" kurjerių.
Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininkė Emilija Švobaitė atskleidė, kad nusprendę kurti profesinę sąjungą, darbuotojai susidūrė su vadovybės spaudimu: „Tiesioginiai grasinimai, susiję su profesinės sąjungos veikla, dažniausiai išsakomi tiesiogiai žodžiu ar su užuolankomis. Darbuotojai pasitiki savo darbdaviais, todėl šių pokalbių, kaip galimų įrodymų teisme, neįrašinėja. Apmaudu, tačiau tada trukdymą profesinės sąjungos veiklai yra labai sunku įrodyti. Tikimės, kad šis atvejis bus kitoks ir teisėti darbuotojų interesai bus apginti."
Savo ruožtu „Barboros" rinkodaros ir pardavimų vadovė Julija Sosunova žiniasklaidai perdavė, kad jie nėra gavę jokios informacijos apie pradėtus teisinius patikrinimus jų atžvilgiu. Generalinė prokuratūra, pasikreipus „Vakaro žinioms", neatskleidė, kokia yra skundo nagrinėjimo stadija.
Galėjo sutaupyti milijonus
Ko gero, apie tai praneš nebent darbuotojai. O štai apie tai, kaip gyvena pats „Vilniaus prekybos", valdančios „Barborą", įkūrėjas N.Numa, sužinoti beveik neįmanoma. „Vakaro žinios" jau ne kartą bandė išsiaiškinti, kiek gi milijonų galėjo būti sutaupyta susitarimo su VMI metu.
Primename, kad dėl skolos buvo prasidėję teisminiai ginčai, kurie baigėsi taikos sutartimi tarp N.Numos ir VMI. Viešai buvo spėjama, kad teisiamasi buvo dėl 5 mln. eurų nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos. Tad gali būti, jog N.Numa sutaupė vieną kitą milijoną, nors nei viena šalis neatskleidžia, kokią sumą iš tiesų „susiderėjo".
„Vakaro žinios" jau kiek anksčiau to klausė N.Numos šeimos atstovo, bet jis milijoninės paslapties neišdavė. „Taikos susitarimas tarp VMI ir N.Numos pasirašytas 2022 m. gruodžio 21 d. Po šio susitarimo pasirašymo kreipiamasi į teismą su prašymu nutraukti bylą. Iš karto po susitarimo pasirašymo gruodžio 21 d. mokestis pervestas į VMI sąskaitą, tačiau jo dydis išlieka konfidencialia informacija", - „Vakaro žinioms" sakė N.Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas.
VMI viršininkę slepia net per atstumą
Kiek N.Numa sutaupė, besiderėdamas su VMI, ir kiek prarado Lietuvos biudžetas, iki šiol neatskleidžia ir VMI. „Vakaro žinios" kreipėsi į VMI ir prašė suderinti interviu su viršininke Edita Janušiene, bet prie jos atstovai neprileidžia net nuotoliu. Situaciją dėl N.Numos skolos komentavo VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė. Visaip klausiama, ji vis tiek neatskleidė, kokia gi buvo ta N.Numos skolos suma ir kiek ji sumažėjo po derybų. Teiravomės, argi tai nėra viešojo intereso dalykas, kai kalbame apie galimai milijoninę sumą, kurios neteko valstybės biudžetas. Bet VMI tik nurodė, kad vadovaujasi įstatymais, saugančiais privačią informaciją.
„VMI savo veikloje vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu ir jo nuostatomis, kurios aiškiai apibrėžia, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje. Įstatymas nustato, kokia informacija apie mokesčių mokėtoją nelaikoma paslaptyje ir gali būti paskleista be mokesčių mokėtojų sutikimo ar žinios. Remiantis paklausime išdėstyta informacija bei įstatymo nuostatomis, susitarimų su mokesčių mokėtojais turinys bei informacija apie fizinius asmenis nepriskirtina prie paslaptyje nelaikomos informacijos. Ją apie save galėtų pateikti pats mokesčių mokėtojas arba jo įgalioti asmenys", - nurodė Kristina Jakštienė.
Ji nurodė, kad šioje situacijoje mokesčių inspekcijai atlikus daugiašalį patikrinimą ir priėmus sprendimą, pastarąjį asmuo (N.Numa - red.past.) apskundė Mokestinių ginčų komisijai (MGK). Gavęs nepalankų MGK sprendimą - dar kartą jį apskundė teismui. Teismas, išnagrinėjęs aplinkybes, pasiūlė šalims taikiai susitarti, tad fizinis asmuo inicijavo derybas. Mokesčių administratorius derėtis sutiko.
Dar įdomiau tai, kad net ir tuomet, kai skola yra labai didelė, susiderėjus dėl jos taikos būdu, kaip nutiko ir šį kartą, mokėtojas netampa rizikingu, mat susitarus laikoma, kad ginčas baigėsi taikiai.
Valstybei nesumoka dešimčių milijonų
„Vakaro žinioms" pavyko išsiaiškinti, kad tokių atveju, kaip su N.Numa, VMI kasmet būna ir daugiau. Ir nors konkreti suma neatskleidžiama, kaip matyti iš statistikos, būtent 2022 m., kai buvo pasirašytas šis susitarimas, VMI buvo apskaičiavusi neįprastai didelę sumą skolų - iš viso 32,1 mln. eurų, o po derybų į valstybės biudžetą sumokėta tik 18,2 mln. eurų. Taigi beveik 14 mln. eurų mažiau. Per pastaruosius dešimt metų iš viso buvo 913 tokių susitarimų. VMI apskaičiuota skolų suma buvo 124,1 mln. eurų, o po susitarimų ji sumažėjo iki 74 mln. eurų. Tai reiškia, kad valstybės biudžetui buvo sumokėta 50,1 mln. eurų mažiau.
Visgi, VMI tikina, kad susitarimo institutas - tai nėra jokios nuolaidos, lengvatos ir pan. - tai yra įprastas (egzistuojantis beveik visose teisės šakose), efektyvus būdas operatyviai be didelių valstybės išlaidų ne teismo keliu susitarti dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų.
VMI Kontrolės departamento direktorė K.Jakštienė nurodo, kad susitarimą pasirašyti galima tik tuomet, kai nė viena pusė neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. „Su fiziniais asmenimis derybos dažniausiai vyksta, kai mokesčių mokėtojai negali pagrįsti iš kokių šaltinių jie gavo pajamų savo išlaidoms patirti. Taip pat, kai fiziniai asmenys vykdo ekonominę prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą, tačiau neapskaičiuoja, nedeklaruoja ir nesumoka PVM. Visais atvejais, mokesčių administratorius neina į derybų procesą, jei savo mokesčių apskaičiavimams pagrįsti turi pakankamai įrodymų, o derybose nusileidžia tiek, kiek tikslinga nusileisti, vertinant surinktus duomenis", - situaciją komentavo VMI atstovė.
Prokuratūra viešo intereso neįžvelgė
Beje, viešo intereso dėl į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių neįžvelgė ir Generalinė prokuratūra. Į ją dar vykstant teismo procesui kreipėsi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Jis įtarė, kad turtingas verslininkas tyčia vengia mokėti mokesčius, kad vėliau galėtų juos susimažinti taikos sutarties būdu. Pasak jo, kyla abejonės, kad VMI ir N.Numos susitarimas yra nulemtas ne VMI turimų įrodymų trūkumo, o galimai neteisėtų susitarimų tarp N.Numos ir VMI pareigūnų. Tačiau prokuratūra jokio tyrimo nepradėjo. R.Žemataitis tokį sprendimą skundė, bet jis nebuvo pakeistas.
Derėtis galima ne visiems
Kad N.Numai galėjo būti padaryta išimtis, galvoja ir daugiau žmonių. Į „Vakaro žinias" jau anksčiau kreipėsi smulkusis verslininkas Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma - aut. past.), kuris, išgirdęs apie VMI ir N.Numos derybas, taip pat norėjo pasiderėti dėl jo įmonei priskaičiuotų mokesčių.
Verslininkas raštu kreipėsi į VMI dėl susikaupusios 545 eurų skolos ir prašė sumažinti ją iki 200 eurų. Tai jis motyvavo tuo, kad yra bedarbis ir gyvena iš 298 eurus siekiančios išmokos. Verslininkas tą pačią dieną gavo VMI atsakymą, kuriame nesutinkama tenkinti prašymą, tačiau nurodoma, kad „bendrovė, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, dėl ko būtų sudėtinga vykdyti mokestines prievoles biudžetui, gali pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (mokant nustatyto dydžio palūkanas)."
„Vakaro žinios" kreipėsi į finansų ministrę Gintarę Skaistę su prašymu pakomentuoti, kaip ji vertina tokius susitarimus, kai valstybė praranda milijonus, ir ar ji nemano, jog žinoti šias sumas yra visuomenės teisė.
Gavome tik trumpą atsakymą, kad Finansų ministerija ar jos vadovybė jokia apimtimi nedalyvauja minimoje byloje, todėl susijusių detalių komentuoti būtų neatsakinga.
Gal ministrė nesuprato, todėl dar kartą patikslinome, jog klausimai susiję ne su konkrečia byla, o su biudžeto prarandamomis sumomis. Priminėme ministrei, kad per dešimt metų dėl tokių susitarimų biudžetui buvo sumokėta 50 mln. eurų mažiau mokesčių. Ir paklausėme, ar ministrė mano, kad visuomenė neturi teisės žinoti, kas konkrečiai taip vengia mokėti mokesčius? Bet gavome atsakymą kaip iš užsikirtusios plokštelės, kad ministerija N.Numos ir VMI byloje nedalyvauja.
Pastarųjų 10 metų susitarimų su VMI dėl skolų statistika