Gyvūnų kančios pašiurpino visuomenę

Spontaniškas visuomeniškumas

Ieškodama savo dingusio Vakarų Škotijos terjero, jo šeimininkė kretingiškė atsekė iki nelegalios grynaveislių šunų veisyklos Padvarniuose. Moteris voljere aptiko ne tik savo dingusį šunį, bet daug kitų antisanitarinėmis sąlygomis laikomų šunų. Pasklidus žiniai apie nelegalų veislyną ir kankinamus šunis, gyvūnų mylėtojai pradėjo diskutuoti, kad reikia ieškoti ir kitų panašių vietų.

Įtarta, kad šunų veisykla gali būti ir Tauragės rajone, netoli Lauksargių. Ten savaitgalį susiorganizavusi automobiliais išskubėjo gausi gelbėtojų kolona. Nuojauta neapgavo. Už užtvertų tvorų jie aptiko gausybę šunų, laikomų siaubingomis sąlygomis. Akcijos organizatoriai iškvietė policijos, veterinarijos tarnybos atstovus. Gyvūnai buvo išgabenti.

Panašios aistros kunkuliavo ir Širvintų kaime (Širvintų r. sav.). Ten atvykę aktyvistai net budėjo ištisą parą, kol pateko į širvintiškio valdas, kur dviejose skirtingose vietose aptiko apie dvidešimt šunų. Kaip teigia gelbėtojai, kai kurie jų buvo prastos būklės, rasta negyvų šuniukų.

Sekmadienio pavakarę visuomenininkų kolona pasiekė ir galimai nelegalią šunų veisyklą Surgučių kaime (Marijampolės sav.). Čia aptikta 21 neprižiūrėtų šunų, 3 - negyvi. Visi šunys buvo paimti.

Vietinius aplenkė

Kur tie paimti šunys išvežti ir kokia buvo jų būklė, bandėme domėtis artimiausiuose gyvūnų globos namuose „Mindraja“, esančiuose Marijampolės sav. Ši įstaiga įsipareigojusi priglausti gyvūnus iš Marijampolės, Alytaus, Kalvarijos, Lazdijų, Vilkaviškio, Šakių,  Druskininkų, Prienų bei Jurbarko rajonų.

„Mindrajos“ vadovas Darius Barzdukas sakė nieko apie šunis nežinantis. Nežinojęs ir apie tai, kas įvyko sekmadienio vakarą Surgučių kaime. Jo žiniomis, veterinarinės tarnybos inspektoriai taip pat tame paėmime nedalyvavo. Niekas nė nekvietė. Pasak „Mindrajos“ vadovo, pagal veterinarinius reikalavimus, radus gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų, pirmiausia turi būti kviečiama policija, veterinarijos tarnybos padalinio atstovai, informuojama toje teritorijoje dirbanti įstaiga. Ir tik tada galima įsikišti ir paimti gyvūnus. Viso to nebuvo. „Atvažiavo globėjų įstaigos iš Kauno, surinko gyvūnus ir išsivežė. O šiandien mane atakuoja skambučiais ir klausia, kaip ten buvo“, - stebisi D.Barzdukas.

O jei šunys laikomi blogomis sąlygomis, ko dar laukti? „Paprastų šunų laikymo sąlygas ir veislyno sąlygas reikia vertinti skirtingai. Iš to, ką dabar girdime, kaip buvo laikomi šunys nelegaliuose veislynuose, jos tikrai baisios. Man neteko girdėti apie masinius gyvūnų nepriežiūros atvejus mūsų globos namams priskirtoje teritorijoje“, - teigė D.Barzdukas.

Prasilenkta su žmoniškumu

„Negaliu komentuoti, kaip vyko gyvūnų paėmimas kituose rajonuose, bet taip, kaip buvo Surgučiuose, buvo padaryta ne pagal įstatymus. Viena, kai ateina 3-4 organizacijos atstovai, kita, kai suvažiuoja dešimtys automobilių gynėjų, tvoras ardo, laužiasi į 73 m. moters valdas, rėkia, kad „tą senę jau reikėjo nušauti“. Apie kokią tvarką ir kokį žmoniškumą mes kalbame? Pamačiusi tokią minią, senyva moteris tikrai nekaip turėjo pasijausti. Pasakojo, kad kažkas bandė ją užtarti, bet įsiaudrinusi minia nekreipė dėmesio.

Aš už tai, kad veislynus reikia kontroliuoti, gal net uždrausti, bet turi būti padaryta tvarkingai, pagal įstatymą. Turiu nuojautą, kad viskas pasibaigs advokatais ir teismais. Mano manymu, šitaip tvarka nedaroma“, - stebėjosi šunų globos įstaigos vadovas D.Barzdukas.

Kur žiūri tarnybos?

Sureagavusi į visuomenės sujudimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad organizuos bendrus ekipažus su policija, reaguojant į gaunamus pranešimus bei rengs prevencinius reidus.

Aptartį šį klausimą pirmadienį susitiko policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir VMVT direktorius Darius Remeika.

O aplinkos ministras Kęstutis Mažeika aiškino, kad problema dėl nelegalių gyvūnų veisėjų yra įsisenėjusi, o pažeidėjų neatgraso per mažos baudos.

„Būtinybė diferencijuoti paprastus eilinius veisėjus, kur kaime kalė atsiveda vadą, nuo tokių atvejų, kuriuos dabar matome paskutinėmis dienomis, kur šunys auginami kaip ūkio gyvūnai, ankštuose narvuose, nesilaikant jokių veterinarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Tai vykdoma grubiausiu būdu su pačiais grubiausiais pažeidimais“, - teigė K.Mažeika.

Anot jo, problemų kelia ne tik atsakingų institucijų negalėjimas užkirsti kelio tokioms situacijoms, bet ir per mažos baudos.

„Atsakingų institucijų yra, bet jos yra neįgalios. Specialistų skaičius ir noras kontroliuoti gana sunkiai reglamentuotas sritis yra sudėtingas, baudos daugiau nei juokingos, apie 50 eurų bauda, kai už vieną šuniuką gaunami keli šimtai eurų. Iš tiesų, palyginimui, vieną šuniuką pardavus, net ir sumokėjus baudą, lieka didžiulis pelnas. Tokiems asmenims jokios motyvacijos keistis nėra“, - sakė aplinkos ministras.