Gyvūnai įsibrovėliai

Usūrinis šuo (mangutas) apie 1960 metus į Lietuvą buvo atvežtas iš Sibiro kaip kailinis žvėrelis. „Usūrinio šuns kailį sumedžiojus reikėjo atiduoti valstybei. Buvo manoma, kad usūriniai šunys praturtins valstybės iždą“, - apie šio invazinio gyvūno atsidūrimą mūsų šalyje pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys.

Praėjus keliems dešimtmečiams po mangutų įsikūrimo Lietuvoje jų kailių paklausa krito, taigi įvyko „populiacijos sprogimas“. L.Budrys spartų mangutų populiacijos augimą grindžia tuo, kad ši rūšis ypač gyvybinga, Lietuvoje jai palankios sąlygos, ypač mitybos bazė. Be to, mangutai itin vislūs, usūrinio šuns patelė gali atsivesti 9-12 jauniklių, o panašios biologijos ir gyvenimo būdo plėšrūnė - lapė - atsiveda 2-3 jauniklius.

„Buvo atlikti Gamtos tyrimų centro tyrimai, skaičiuoti keliuose užmušti mangutai. Suskaičiuota apie 12 tūkst. - tai net daugiau, nei sumedžiojo medžiotojai“, - kalbėjo L.Budrys.

Pastaruoju metu mokslininkai daug diskutuoja dėl natūraliai iš Vidurio Azijos plintančio paprastojo meškėno, kuris stebėtas jau ir mūsų Kuršių nerijoje. Šis invazinis gyvūnas biologinei įvairovei kur kas pavojingesnis nei mangutas, nes paprastasis meškėnas laipioja medžiais, tikrina visas dreves, inkiliukus, nepalieka nieko, ką ten randa.

Daliai žvejų mėgėjų džiaugsmo suteikia juodažiočiai grundalai, kuriuos meškeriotojai ypač gaudo gegužės, birželio mėnesiais. Latvijoje iš šių invazinių žuvų jau verslas daromas, verslininkai grundalus semia specialiomis gaudyklėmis ir dideliais kiekiais. Juodažiočiai grundalai į Baltijos jūrą atkeliavo su balastiniais vandenimis iš Šiaurės Amerikos. „Jie ėda viską, ką sutinka savo kelyje, žuvų ikrus, lervutes, varliagyvių ikrus“, - aiškino Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas. Tiesa, gėluose šalies vandenyse gyvena nuodėgulinis grundalas, Lietuvos dirbtiniuose ir natūraliuose tvenkiniuose atsirado prieš 30 metų. Šių žuvų, ant L.Budrio, buvo atvežta iš Pamaskvio teritorijų. Nuodėguliniai grundalai atsparūs deguonies trūkumui ir temperatūrų svyravimui.

Mokslininkai sunerimę, kad Lietuvoje sparčiai nyksta vietiniai plačiažnypliai vėžiai. Pastaraisiais metais jų populiacija tragiškai mažėja pradedant Ignalinos, baigiant Klaipėdos kraštu. Žinoma, prie to nykimo prisideda ir invaziniai rainuotieji vėžiai, vėlgi atkeliavę iš Šiaurės Amerikos. L.Budrys sako, kad stabdyti rainuotojo vėžio plitimą itin sudėtinga, kadangi šio vėžio ikrai ilgai gyvybingi, ikrus gali pernešti net paukščiai; perneša ir patys žvejai mėgėjai naudodami tas pačias gaudymo priemones tiek invaziniams, tiek vietiniams vėžiams.


Invaziniai gyvūnai Lietuvoje

Mangutas

Kanadinė audinė

Ondatra

Paprastasis meškėnas

Pilkoji žiurkė

Kanadinė berniklė

Amerikinis balinis vėžlys

Raštuotasis (raudonausis) vėžlys

Nuodėgulinis grundalas

Grundalas rubuilis

Rainuotasis vėžys

Žymėtasis vėžys

Apželtkojis krabas

Pietinė vijasraigė

Ispaninis smalžys

Dreisena

Jūros gilė

Kietašarvė šoniplauka

Ežerinė mizidė

Spygliuotoji vandens blusa

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"