respublika.lt

Gyventojai pritaria nuolatinei privalomajai tarnybai

(244)
Publikuota: 2023 gruodžio 10 08:34:00, Martyna Pikelytė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Eltos nuotr.

Nors tarp politikų vis dar vyksta diskusijos dėl privalomosios karo tarnybos, Lietuvos gyventojai visuotiniam šaukimui pritaria, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė (VU TSPMI) Ainė Ramonaitė. Tačiau, ji pabrėžia, kad nuomonės išsiskiria dėl klausimo, ar moterys taip pat turėtų tarnauti.

 

VU TSPMI profesorės pristatytos apklausos rezultatai rodo, kad net 46 proc. apklaustųjų pritaria – Lietuvoje reikalinga nuolatinė privalomoji karinė tarnyba. Dar 35,2 proc. jų atsakė, jog greičiau pritaria, nei nepritaria.

„Apklausa parodė, kad yra absoliutus pritarimas nuolatinei privalomai tarnybai“, – Eltai teigė A. Ramonaitė.

Politologė pažymi, kad kol kas iki galo nėra aišku, kaip atrodytų visuotinis šaukimas, o politikų tarpusavio nesusitarimas nuomonės susidarymą apsunkina ir gyventojams.

„Politikai patys nesutaria kaip tas visuotinis šaukimas galėtų atrodyti, ar tai visi po mokyklos baigimo šaukiami, ar kažkaip kitaip. Pritarimas arba ne labai priklauso nuo aiškaus modelio, kas po tuo slypi. Kai mes nežinome tokių detalių, negalime komentuoti kaip žmonės įsivaizduoja tą šaukimą“, – komentavo profesorė.

Kalbėdama apie politines diskusijas galimam visuotinio šaukimo įvedimui profesorė pabrėžia, kad ši iniciatyva sulaukia mažiau palaikymo iš kairiųjų partijų. Jos įsitikinimu, turėtų būti atvirkčiai, mat iniciatyva mažintų socialinę atskirtį šalyje.

„Partijos, esančios labiau kairėje pusėje, skeptiškiau žiūri į šią reformą. Manau, kad kairiosios partijos kaip tik turėtų į tai žiūrėti pozityviau, nes turime keistą sistemą, iš kurios yra išimamos tam tikros socialinės grupės“ , – akcentavo A. Ramonaitė.

„Mano manymu, kairiosioms partijoms ši idėja galėtų būti priimtina ir suprantama būtent iš socialinės lygybės perspektyvos. Jie turbūt pernelyg smarkiai apie tai nemąsto ir nepagalvoja apie tas galimybes iš socialinės nelygybės pusės“ , – pridūrė ji.

A. Ramonaitės nuomone, šiuo metu tarnauti dažnu atveju eina žemesnio socialinio statuso žmonės. Visgi, ji sako, kad visuotinis šaukimas dėl šios priežasties turėtų net kelis privalumus.

„Visuotinis šaukimas būtų gera forma įvesti lygiavertį tarnavimą. Matau du privalumus: vienas dalykas, tai nebūtų tam tikros nelygybės dėl to, kad vieni turi geresnius šansus. Kitas dalykas, tai svarbu ir visuomenės solidarumo prasme“, – teigė politologė.

„Kariuomenė yra būtent ta vieta, kada visi visuomenės sluoksniai susitinka tokiomis vienodomis, lygiavertėmis sąlygomis. Atsiranda tarpusavio pagarba, pažinimas vieno kito. Visuomenės susiskaldymo atmosferoje čia kaip tik būtų labai svarbus dalykas, galintis paveikti ir visuomenės bendrąjį solidarumą“ , – tęsė ji.

Moterų šaukimo lietuviai nepalaiko

A. Ramonaitės teigimu, apklausa dėl privalomosios karinės tarnybos buvo atlikta keliais pjūviais: pagal vietovę, išsilavinimą, amžių, partines preferencijas. Ji akcentuoja, kad tarnavimo kariuomenėje idėja yra priimtina faktiškai visiems Lietuvos gyventojams. Visgi, dauguma apklaustųjų nepritaria moterų karinei tarnybai.

Moterų šaukimo idėjai kategoriškai nepritarė 38,8 proc. apklaustųjų, greičiau nepalaikė – 27,2 proc. Šiai iniciatyvai pritartų tik 22,3 proc. gyventojų.

„Dėl moterų šaukimo pritarimo nėra tiek daug, jauni žmonės pozityviau žiūri į šitą idėją, o vyresni laikosi skirtingų lyčių vaidmenų supratimo ir moterų kariuomenėje neįsivaizduoja“, – sakė ji.

ELTA primena, kad KAM inicijavo privalomosios karo tarnybos šaukimo sistemos pakeitimus, kuriais siūloma trumpinti tarnybos trukmę. Numatoma, kad prievolininkai galėtų sutrumpinti 9 mėnesių tarnybą iki pusmečio.

Taip pat numatomi pokyčiai studentams – kitaip nei anksčiau, jie negalės atidėti privalomosios tarnybos. Visgi, jie galėtų pasirinkti – stabdyti studijas ir atlikti tarnybą arba dalimis tarnauti savaitgaliais, vasaros atostogų metu. Be to, studentams arba studijas baigusiems jauniems žmonėms siūloma nustatyti nuo 160 iki 200 dienų tarnybą, kuri būtų suskirstyta dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.

Visgi, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlomai reformai turi pastabų. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad pertvarkoje numatyti pokyčiai yra per mažas žingsnis visuotinės gynybos principo įgyvendinimo link. Tuo metu NSGK narys Saulius Skvernelis skeptiškai vertina siūlymą trumpinti tarnybos trukmę.

Premjerė Ingrida Šimonytė lapkritį tikino, kad šauktinių reforma Vyriausybėje turėtų būti svarstoma dar gruodžio pradžioje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
5
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (244)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kur dažniausiai perkate maisto produktus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +4 C

-3 +1 C

-3 +2 C

+2 +8 C

+2 +6 C

+4 +6 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-8 m/s