2 nuotr.Abiturientai jau skaičiuoja dienas iki galutinio atsisveikinimo su mokyklos suolu. Likę vos keli valstybiniai egzaminai, o tada - nekantrus rezultatų laukimas ir pirmieji savarankiški sprendimai. Kokią specialybę ir kokią aukštąją mokyklą pasirinkti? Ir ką daryti, jeigu įstoti nepavyktų? Kokio darbo jie, neturintys nei patirties, nei įgūdžių, Lietuvoje gali tikėtis? Apie visa tai bei apie abiturientų laukiančias naujoves šiandien ir rašome.
Planuose - užsienis
Karina iš Ignalinos šiemet ketina stoti į Vilniaus kolegiją studijuoti aprangos dizainą. “Bandysiu stoti į valstybės finansuojamą vietą, o jei nepavyks, šiais metais visai niekur nestosiu”, - dienraščiui sakė abiturientė.
Karina neslėpė, jei neįstosianti, Lietuvoje liktų tik su sąlyga, kad ras čia uždarbį. Jeigu ne - keliaus į Didžiąją Britaniją. “Iškeliausiu į “stebuklų šalį”, kaip padarė dauguma mano draugų, o su laiku gal ir ten išsimokslinsiu”, - spėjo Karina.
Kaunietė Goda taip pat savo ateitį sieja su užsieniu. Abiturientė ketina studijuoti vadybą Didžiosios Britanijos Notingemo universitete ir tęsti ten Lietuvoje pradėtas kinų kalbos studijas. “Lietuvoje neradau sau mielos specialybės, - aiškina Goda paklausta, kodėl pasirinko užsienį. - Vienas iš variantų buvo japonologijos studijos, tačiau grupė renkama kas antrus metus ir šiemet ji nesudaroma. O metų praleisti nenoriu.”
Nors mergina beveik neabejoja įstosianti į Notingemo universitetą, nesėkmės atveju ji visgi turi atsarginį planą - studijuoti archeologiją Vilniaus universitete. “Kadangi myliu Lietuvą ir tikrai nelaikau jos prasta šalimi, čia likčiau tikrai be prievartos, savo noru”, - tikina Goda.
Nerimas ir viltys
Kauniečio abituriento Dainiaus mokymosi vidurkis - 9,3 balo. Jam liko išlaikyti paskutinį - chemijos - egzaminą. Dainius svajoja apie kineziterapiją, aišku, valstybės finansuojamą vietą. Ar pavyks įstoti į prestižinį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, jaunuolis nėra tikras. “Nežinau, kokie bus egzaminų vertinimai, - sakė jis. - Atrodo, neblogai išlaikiau, bet maža kas... Antru numeriu rašysiu kolegiją.”
Tiesą sakant, Dainiui beveik nėra skirtumo, kurioje mokykloje mokytis. Svarbiausia, kad ją baigęs rastų darbo. “Girdėjau, kad universitete suteikia daugiau teorinių, o kolegijoje - daugiau praktinių žinių, - tęsė jis. - Praktika - labai svarbus dalykas. Nebijau darbo, bet nenorėčiau už jį gauti tik minimalią algą. Tokiu atveju tektų dairytis į užsienį.”
Abituriento Mariaus planuose - vadybos studijos Vilniaus universitete. Jis tikisi, kad egzaminus išlaikė puikiai, už mokslą mokėti nereikės. “Jei tektų mokėti, rinkčiausi Kauno technologijos universitetą, - sakė abiturientas. - Tada bent pragyvenimui nereikėtų pinigų.”
Kodėl Marių vilioja studijos, kurias baigę aukštųjų absolventai neretai tampa darbo biržos klientais, nes vadybininkų, kaip ir teisininkų ar verslo administravimo specialistų, prikepta sočiai?
“Tie, kurie svajoja apie savo verslo įkūrimą ir staigų praturtėjimą, galbūt ir nudega, - šyptelėjo Marius. - Mano tėtis - vadybininkas, turi savo verslą, todėl bus ir kur dirbti, ir iš ko mokytis. Tikrai neprapulsiu.”
Naujovės drausmins
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius Pranas Žiliukas abiturientams turi naujienų, kurios, tikima, paskatins moksleivius atsakingiau rinktis studijas.
“Šįmet nustatyti griežtesni reikalavimai 1-3 numeriu pasirinkusiems studijų programas ir įstojusiems į valstybės finansuojamas vietas, tačiau su aukštąja mokykla sutarčių nepasirašiusiems moksleiviams”, - teigė jis.
Pavyzdžiui, po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo moksleivis pakviečiamas į pasirinktas nemokamas studijas, bet staiga persigalvoja, sutarties nepasirašo. Ir antrajame etape taip pat, ir per papildomą priėmimą. Mat tik rugpjūtį paaiškėja, kad jis priimtas į užsienio universitetą. Moksleivis vyksta į užsienį, o jo vieta Lietuvoje taip ir lieka tuščia. Tokių “žaidimų”, pasak P.Žiliuko, šįmet nebus. Jei abiturientas nepasirašys sutarties su aukštąja mokykla po pirmojo priėmimo etapo, praras galimybę dalyvauti tolesniuose etapuose.
Vien pernai net apie 500 abiturientų nepasirašė sutarčių su aukštosiomis mokyklomis, į kurias buvo pakviesti studijuoti nemokamai, todėl šios vietos liko neužimtos. “Labai apmaudu dėl to, nes į jas galėjo patekti kiti gerai besimokantys moksleiviai, - pabrėžė P.Žiliukas. - Vien su Vilniaus universitetu tokių sutarčių nebuvo pasirašyta apie 300.”
Sugriežtinta tvarka nepalies abiturientų, kurie į valstybės finansuojamas vietas pateks pagal žemesnę nei 3 numeris pasirinktą studijų programą. Jie, kaip ir anksčiau, galės koreguoti savo prašymus ir dalyvauti kituose priėmimo etapuose.
Nėra ko nusiminti
Šįmet bendrajame priėmime į 44 aukštąsias mokyklas (apie 800 studijų programų) laukiama per 39 tūkst. pretendentų. Kai kurių nepopuliarių programų atsisakyta, nemažai pateikta naujų. Per pastaruosius dvejus metus vien Kauno technologijos universitetas įregistravo 20 naujų studijų programų.
Populiariausios studijų programos, kaip sprendžiama iš valstybinius egzaminus pasirinkusių abiturientų skaičiaus, šįmet ir vėl bus ekonomika, teisė, vadyba. “Ir medicinos mokslai pastebimai populiarėja, - pridūrė profesorius. - O inžinerinių specialybių populiarumas - mažas. Nors tokių darbuotojų paklausa yra ir bus.”
Abiturientai, kurie tvirtai apsisprendę rinktis universitetą, anot profesoriaus, tegu ir nesiblaško. Bet jei kankina abejonės, geriau stoti į kolegiją ar profesinę mokyklą; įgyti profesiją, po to studijas tęsti universitete. Šveicarijoje, Suomijoje ir kitose Europos šalyse esą net iki 70 proc. abiturientų renkasi tokį mokymosi modelį. “O Lietuvoje visi svajoja tik apie aukštąsias, tai tarsi nacionalinis lietuvių bruožas, ilgametės tradicijos”, - šyptelėjo P.Žiliukas.
Užsienis - nebūtinai aukštas lygis
Profesoriaus nuomone, Lietuvos aukštosios mokyklos pasiekusios gerą parengimo lygį, todėl žavėtis studijomis užsienyje nereikėtų. Mat ten, kaip ir visur, yra “antrarūšių” aukštųjų. Beje, prestižiniai užsienio universitetai šiais metais esą gerokai pakėlė stojimo kartelę, todėl Lietuvos moksleiviams, P.Žiliuko teigimu, bus 2-3 kartus sunkiau įstoti nei anksčiau.
Maža to, pasitaiko, kai užsienio aukštosiose studijavę lietuviai per vėlai sužino, kad jos - nelegalios, diplomai - niekiniai. Lietuvoje tokių “nelegalų” esą jau nebėra.
Nesimokai - savanoriauk
Pastangos ir norai gali būti labai dideli, bet realybė - gniuždanti. Taigi neabejotinai bus tokių abiturientų, kuriems nesėkmės pakiš koją. Jaunuoliai bus priversti apie studijas galvoti iš naujo arba ieškotis darbo. Bet kas vakarykštį abiturientą - be profesijos, be įgūdžių - priims?
Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė tik patvirtino, kad asmenims, neturintiems nei kvalifikacijos, nei darbo patirties, galimybės įsidarbinti menkos. Tiesa, tokiems asmenims skirta Pirmojo darbo programa. “Specialistas kartu su darbo ieškančiu jaunuoliu parengia užimtumo veiklos planą, numato veiksmus, pasirenka darbo paieškos būdus ir metodus, - teigė ji. - Teritorinėse biržose dar rengiami motyvaciniai seminarai, skirti socialiai pažeidžiamam, nekvalifikuotam, nemotyvuotam jaunimui.”
Tiesa, tokie “motyvaciniai seminarai” trunka vos... dvi dienas.
Kita galimybė vakarykščiam abiturientui rasti veiklos - savanorystė. “Kaip atlygį už savanorišką darbą žmogus gauna žinias, susiranda bendraminčių, įgyja patirties, užmezga naudingus ryšius, praplečia pasaulėžiūrą”, - džiaugsmingai aiškino D.Liugienė.
Ji pamiršo paminėti, kad vien savanoriška (tai yra nemokama) veikla sotus nebūsi. Deja, niekur neįstoję ir neįsidarbinę vakarykščiai abiturientai negali pretenduoti net į bedarbio pašalpą.
“Asmenims, neturintiems nedarbo draudimo stažo per pastaruosius 36 mėnesius, nedarbo socialinio draudimo išmoka nemokama, - pabrėžė D.Liugienė. - Jie gali prašyti tik socialinės pašalpos - kreiptis į savivaldybės Socialinės rūpybos skyrių.”
Lietuvos moksleivių parlamento pirmininkas Paulius KAZAKEVIČIUS Mokyklą baigs kitąmet, bet abiturientų problemos jam puikiai pažįstamos. “Viena iš jų - ilgai trunkanti nežinia, ar pavyks įstoti į norimą mokyklą ir studijuoti norimą specialybę, - teigė jis. - Antra - ar pateksi į valstybės finansuojamą vietą, ar ne. Šie dalykai Lietuvoje paaiškėja gana vėlai. Stojantieji į užsienio universitetus tą paprastai sužino daug anksčiau, todėl nereikia ilgai nervintis.”
- Girdėjau, kad mokinių parlamentas kelia ir abiturientų - būsimųjų studentų - motyvacijos klausimą.
- Dabartinė sistema stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas nėra gera. Žiūrima tik į surinktų balų skaičių, vietas olimpiadose. O juk labai svarbu - motyvacija. Šaliai reikia ne sausų “kalikų”, o motyvuotų, mąstančių, aktyvių studentų. Siekiame, kad būtų atsižvelgiama ir į stojančiojo motyvaciją.
- Nors jau daugybę metų kalbama, kad Lietuvoje “prikepta” per daug teisininkų, ekonomistų, vadybininkų, po studijų nerandančių darbo, konkursai į prestižinėmis laikomas studijų programas nemąžta. Kaip manai, kodėl?
- Aš mokausi gerai, galiu rinktis bet kurią studijų programą, bet kai pažįstamiems pasakau, kad galbūt studijuosiu sociologiją ar psichologiją, jie nustemba. Klausia, kodėl ne teisę ar ekonomiką? Turbūt tokie visuomenės stereotipai susiformavę. Veikiamas masinės nuomonės veiksnys. Nors darbas ir nemielas širdžiai, bet - “prestižinis”, plius tikimasi daug uždirbti. Man svarbiau, kad darbas patiktų.
- Dar vienas stereotipas - studijos būtinai tik universitete, ne kolegijoje.
- Tai irgi mūsų bėda. Kai kuriems moksleiviams pakaktų neuniversitetinio išsilavinimo, bet jie veržte veržiasi į aukštąją. Nesvarbu, į kurią, nesvarbi ir studijų programa. Negera tokia praktika. Ateityje ji tikrai keisis, užsienyje tokios tendencijos jau stebimos.
Kita vertus, siekti aukštojo mokslo šiuo laikotarpiu verčia ir aukšti darbdavių reikalavimai. Skaitau anądien darbo skelbimą: reikalinga kasininkė, turinti aukštąjį išsilavinimą, vairuotojo pažymėjimą, mokanti užsienio kalbą ir t. t. Darbdaviai šiuo metu turi iš ko rinktis, todėl ir “kelia kartelę”. Bet ateityje situacija, kartu ir visuomenės požiūris, į šiuos dalykus, tikiu, tikrai pasikeis.
Įdarbinimas
2010 metais liepos - rugsėjo mėnesiais teritorinėse darbo biržose užsiregistravo 1499* darbo ieškantys abiturientai. Birža įdarbino vos penktadalį: 224 abiturientai įsidarbino neterminuotam laikotarpiui; 92 - terminuotam; 49 - įdarbinti subsidijuojant; 58 - dalyvavo viešuosiuose darbuose.
Šįmet tikimasi panašių skaičių.
*Lietuvos darbo biržos duomenys
Prognozė
Sprendžiant iš abiturientų, laikančių brandos egzaminus, pasirinkimų, šiemet turėtų išlikti populiariausios tos pačios specialybės, kaip ir kelis metus iš eilės - ekonomistų, teisininkų, vadybininkų.
Faktai
Studijos
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
