1 nuotr.Šių metų rugsėjo 23 dieną „Vakaro žinios" publikavo „Šiaulių krašto" straipsnį „Mirtis ligoninės priimamajame („Vyrą nužudė gydytojų abejingumas?")", kaip Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje mirė 78 metų Edmundas Nikontas, per 12 valandų taip ir nesulaukęs medikų pagalbos. Ligoninė atliko vidinį tyrimą ir pripažino, kad gydytojas padarė ne viską, tačiau jo pavardės neatskleidžia.
Vyro negydė, žmoną gydyti pamiršo...
Valerija Nikontienė, iš vakaro su greitosios pagalbos darbuotojais išlydėjusi vyrą į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių galėjo jaustis ramiau - juk vyras medikų priežiūroje. Vyrui pradėjo stipriai kraujuoti iš rankos, kur kiek anksčiau buvo įversta lašinė.
Žmona iškart perspėjo greitosios pagalbos medikus, kad jis nuolat vartoja kraują skystinančius vaistus. Kitos dienos rytą moteris sužinojo, kad vyras vis dar priimamajame, o kraujo krešumo lygis net neištirtas. Kai jos prašymu vyrui buvo atliktas kraujo tyrimas ir gautas atsakymas, paaiškėjo, kad vyras miręs.
V.Nikontienė jaučia kartėlį ne tik dėl ligoninės priimamajame mirusio vyro. Po jo laidotuvių moteris taip pat buvo atvežta į Skubiosios pagalbos skyrių dėl sutrikusio širdies ritmo. Tas pats gydytojas „pamiršo" ligonę ir atėjo suteikti pagalbą, tik priminus giminaitei, kad moteris jau valandą laukia širdies ritmo atstatymo.
Medikas dar bandė įtikinėti, kad jis jau seniai procedūrą atliko, tačiau vis dėlto turėjo pripažinti, kad klysta. V.Nikontienei papriekaištavus, gydytojas pareiškęs, kad jis galįs išvis jos negydyti...
Gydyti... nespėta
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorės Česlovos Špūrienės nurodymu, iš specialistų ir auditoriaus buvo sudaryta komisija atlikti tyrimą pagal viešai pateiktus faktus.
Beveik mėnesį dirbusios komisijos išvadose nurodoma, kad medicinos gydytojas asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje aprašė paciento vartojamus vaistus „Varfarin", tačiau neįvertino greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje aprašyto kraujavimo fakto, todėl nepaskyrė kraujo krešumo rodiklių ištyrimo, siekiant įvertinti kraujo krešėjimo sistemos būklę.
Pasikeitus budėjusiai pamainai ir pasitikslinus anamnezės bei klinikinius duomenis iš E.Nikonto žmonos, atvykusios į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių beveik 8 valandą ryto, pacientui buvo paimti kraujo krešumo tyrimai. Atsakymas gautas apie 10 valandą. Tada nuspręsta ligonį stacionarizuoti gydymui, buvo skirti kraujo krešumą koreguojantys medikamentai, tačiau nespėta suleisti, nes „pacientas rastas nereaguojantis, pulsas nesičiuopė. (...) Nepaisant visų gaivinimo priemonių, pacientui 10.44 val. konstatuota mirtis".
Ligoninė, pateikdama redakcijai atsakymus pagal gautas tyrimo išvadas, informuoja, kad išduotame E.Nikonto mirties liudijime pagrindine mirties priežastimi nurodytas ūmus pulmokardinis nepakankamumas. Pabrėžiama, kad mirties liudijime nurodytos ir kitos svarbios patologinės būklės ir pavardintos kelios diagnozės. Tačiau nė žodžio apie tai, kad mirties liudijime, kaip tarpinė mirties priežastis, įrašytas kraujavimas dėl ilgalaikio kraujo krešėjimą slopinančių vaistų vartojimo.
Gydytojo pavardę ligoninė slepia
V.Nikontienė redakcijai skundėsi, kad ji taip ir nesužinojo jos vyrą turėjusio gydyti ir ją pačią priimamajame tik po giminaitės priminimo gydžiusio bei įžeidusio jauno gydytojo pavardės. Jis neturėjo identifikavimo kortelės. Nors mes paklausėme ligoninės, kokia pagalbos ligoniui nesuteikusio gydytojo pavardė, šis klausimas buvo ignoruotas.
Pakartotinai paprašius įvardinti gydytojo pavardę ir patikslinti, ar dėl nustatytų faktų bus taikomos kokios nors drausminės priemonės, aiškiau nepasidarė.
„Gydytojų kaltė nėra nustatyta oficialios institucijos sprendimu, pateiktos tik vidinio ligoninės tyrimo išvados, kurių skųsti darbuotojai neturi galimybės, nes jos savaime nesukelia materialių teisinių pasekmių, todėl atskleidžiant tokių darbuotojų asmens duomenis būtų pažeistos jų teisės į asmens duomenų konfidencialumą", - gavome ligoninės viešųjų ryšių specialistės Sonatos Tenytės atsakymą.
Pranešama, kad rekomenduota šį atvejį išanalizuoti Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojų susirinkime, perspėti vengti komentarų, nesusijusių su paciento būkle, pakartotinai aptarti etikos ir deontologijos bei tarpusavio bendravimo klausimus.
Kruopščiai paisydama vienų įstatymų, kurie ligoninei yra patogūs, ši įstaiga ignoruoja kitus teisės aktus. Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja valstybines įstaigas pateikti informaciją per vieną darbo dieną. Dviejų sakinių paaiškinimo iš ligoninės laukėme visą darbo savaitę.
Kreipsis į teisėsaugą
„Nuoširdžiai užjaučiame Valeriją Nikontienę dėl netikėtos sutuoktinio mirties, kuri sukėlė daug išgyvenimų", - rašoma direktorės Č.Špūrienės pasirašytame rašte redakcijai.
Valerijos Nikontienės tokia užuojauta neguodžia. Ji laukė viešo atsiprašymo iš gydytojo, o ne ligoninės vadovo. O kadangi nesulaukė, nusprendė dėl savo vyro mirties, tikėtina, negavus medikų pagalbos, kreiptis į teisėsaugą.
„Šiaulių krašte" išspausdinus publikaciją ir paskelbus ją socialiniuose tinkluose, atsirado žmonių, kurie tą naktį, kai priimamajame gulėjo E.Nikontas, taip pat praleido Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Jie patvirtino, kad prie kosčiojančio ir springstančio žmogaus iki pat ryto niekas taip ir nepriėjo. V.Nikontienė sakė, kad atsirado sutinkančių tą paliudyti ir teisme.
