Greitųjų testų skandalo atomazga

Prokuratūra pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu įsigyjant greituosius COVID-19 testus buvo gauti duomenys dėl galimai pažeisto viešojo intereso Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir bendrovei sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 510 tūkst. testų, sutarties vertė (su PVM) - 6 050 000 eurų.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai dokumentų nagrinėjimo metu nustatė, kad pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Ji buvo sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą. Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

Neįvertinus kitų teiktų pasiūlymų, neieškant tiekėjo, galinčio tiekti greituosius testus už konkurencingą kainą, priėmus bendrovės pasiūlytą kainą, sudaryta sutartimi galimai buvo sumokėta žymiai daugiau, nei pagal rinkoje galiojusius įkainius.

Atsižvelgdami į išsiaiškintas aplinkybes, prokurorai, gindami viešąjį interesą, teismo prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis sudarytas sutartis ir valstybei iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.

Generalinės prokuratūros pranešime primenama, kad ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų
COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims. Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Siekiant nepakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui šiuo metu detalesnė informacija neteikiama.

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma" atstovams, bendrovės „Bona diagnosis" vadovui Redui Laukiui. Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai. Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apklaustas kaip liudytojas.

Greitieji testai buvo nupirkti itin skubiai - sutartį dėl jų pirkimo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos" pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu buvo pervesta ir visa apie 6 mln. eurų suma.

A.Veryga vakar žurnalistams sakė teigiamai vertinantis teisėsaugos siekį išieškoti dalį už greituosius COVID-19 testus sumokėtos sumos ir pridūrė, kad dėl tuo metu buvusios įtemptos situacijos už testus galėjo būti permokėta.

„Gerai, kad yra rūpinamasi viešuoju interesu ir aš tikrai neturiu kompetencijos vertinti tų visų niuansų, kas kiek iš to užsidirbo, kokias maržas turėjo, ar ten po to vyko kažkas neskaidraus. Aš šito tikrai nežinau ir negaliu vertinti, bet prokuratūros darbas yra ginti viešąjį interesą ir akivaizdu, kad jie tą daro. Tai gerai vertinu. Tikrai manau, kad ne tik Lietuvoje bet ir daug kur pasaulyje galėjo taip atsitikti. Žinoma, kad galėjo pasinaudoti ta situacija žmonės, kurie bandė tokiu būdu užsidirbti pinigų. Ar tikrai taip buvo, ar ne, teismas įvertins", - sakė eksministras.