Naikinti ar nenaikinti rudenį namus, sandėlius, daugiabučių namų rūsius užplūstančius graužikus, nekyla net klausimas. Pilkieji įnamiai nėra tie kaimynai, kurie būtų pageidaujami. Jie ne tik pridaro nuostolių, bet ir yra pavojingų ligų platintojai. Deratizacija, arba žalingų graužikų naikinimas, yra privaloma kiekvienai savivaldybei. Bet taip ne visur yra. Neretai savivaldybėse tenka išgirsti, kad gyventojai pagalbos neprašo, todėl jos pinigų tam neskiria. Tuo tarpu ne vienas gyventojas tvirtina apie galimą pagalbą net negirdėjęs.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, mūsų šalyje yra 37 licencijuotos įmonės, kurios užsiima graužikų prevencija ir naikinimu. Su dauguma jų savivaldybės yra pasirašiusios nuolatines sutartis ir apmoka už suteiktas paslaugas. Savivaldybės privalo padėti gyventojams, bet ūkio subjektai graužikų naikinimu turi pasirūpinti patys. Tokią pagalbą, kuri nėra jau tokia pigi, jiems suteikia profesionalios dezinfekcijos įstaigos.
Graužia ir kišenes
Nemažai pinigų graužikams naikinti kasmet pakloja sostinė. Kaip „Respublikai“ sakė Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Andriuškaitė, savivaldybė 2002 metais sudarė sutartį su UAB Vilniaus dezinfekcijos stotimi (dabar - UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba - red. past.).
„Pasikeitė pavadinimas, bet sutartis nenutrūko, ji yra galiojanti. Deratizacijai skiriamas savivaldybės metinis biudžetas siekia apie 90 tūkst. litų. Praėjusiais metais truputį sutaupėme, o šiais metais pinigų truputį trūksta. Pinigai naudojami gyvenamosioms patalpoms, rūsiams dezinfekuoti. Jeigu yra tokių bėdų ir vilniečiams jos kelia problemų, kreiptis reikėtų į savo seniūnijas arba į įstaigą, su kuria savivaldybė yra pasirašiusi sutartį. Ūkinėms bendrovėms, medicinos ir kitoms įstaigoms pačioms privalu naikinti kenksmingus graužikus, o jeigu prireikia specialistų paslaugų, už jas turi susimokėti pačios“, - sakė savivaldybės atstovė.
Kalbinti mažesnių savivaldybių specialistai aiškino, kad gyventojai dėl graužikų keliamų problemų pagalbos neprašo.
„Nėra tokio poreikio, tačiau mes tokią galimybę esame numatę, jeigu gyventojai prašytų pagalbos. Turime specialią visuomenės sveikatos rėmimo programą, kurioje numatytos lėšos kovai su buitiniais kenkėjais, blusomis, utėlėmis, tarakonais. Šie parazitai yra netiesioginiai graužikų pernešamų ligų platintojai, todėl juos naikinti yra ne mažiau svarbu“, - tvirtino Šiaulių r. savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Kristina Steponavičienė.
Pasak savivaldybės atstovės, dažniausiai tokios pagalbos prireikia socialiai apsileidusioms ar socialinių įgūdžių neturinčioms šeimoms. Šiemet tam skirta 7 tūkst. litų. Savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, kuri teikia paslaugas. Apie gyventojus, kuriems tokia pagalba reikalinga, savivaldybę informuoja seniūnijos.
Problemų dėl graužikų intervencijos į gyventojų būstus ir kitas privačias patalpas neturi ir Marijampolės savivaldybė.
„Nei pernai, nei šiemet niekas pagalbos neprašė. Jeigu reikėtų, pagalba būtų suteikta. Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialioje programoje numatyti 2 tūkst. litų. Pernai šie pinigai buvo panaudoti kovai su bebrais, šiemet jie dar neišleisti“, - informavo Marijampolės savivaldybės atstovė Aurelija Baniulaitienė.
Katė ne visada gelbsti
Pasak gyventojų, šiemet graužikai į namus ir rūsius pradėjo rinktis anksčiau nei kitais metais. Remiantis liaudies išmintimi, tai pranašauja vėsų ir ilgą rudenį. Žmonės tvirtino butuose nuodų nenorintys naudoti, todėl perka pelėkautus.
„Mūsų šeimai pelės kainuoja brangiai. Kiek pelių, tiek spąstų. Antrą kartą paspęsti tuos pačius spąstus ne visada pavyksta, jie prastos kokybės. Pagavę pelę vis spendžiame kitus, nes dažniausiai į tuos pačius spąstus pelės nebelenda. Viena pelė mums atsieina 3-5 litus“, - pasakojo viena marijampolietė.
Graužikai nemažų nuostolių pridaro ūkininkams, ypač tiems, kurie naudojasi senos statybos sandėliais.
„Mano sandėliai seni, bet graužikai ten nekaraliauja. Turiu savo sandėlyje katę, nereikia nei nuodų, nei spąstų, nei katei mėsos pirkti“, - džiaugėsi šakietis Antanas. Anot ūkininko, pelės daug daugiau bėdos nei sandėliuose pridaro laukuose. Vos sudygusius žiemkenčius pelės tempia į lizdus, nė beico nebijo. Žiemkenčių laukuose pavasarį iškilę tušti lopiniai esą ne kieno kito, o tik graužikų darbas.
Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Gediminas taip pat džiaugėsi pinigų karui su graužikais neleidžiantis. Tvartuose peles išgaudo dvi katės.
„Prieš kelerius metus nusipirkau tokių spalvotų granulių, jeigu katės nebeįstengtų jų išgaudyti. Girdėjau, kad jų jau pirkti nebėra, brangių prisivežė“, - juokėsi vyras.
Graužikai yra nemenki bitininkų priešai. Atvėsus orams pelės kraustosi į avilius, suka lizdus, dergia. Smarvė bitėms kenkia, kartais net ir sunaikina visą šeimą. Į avilius įsikrausčiusios pelės gadina korius.
„Katės prie avilio nepastatysi, o nuodų nenaudojame. Dažniausiai po aviliais spendžiame spąstus arba gaudykles pelėms“, - sakė varėniškis bitininkas Valdas.
Priemonių yra, tik reikia sugebėti naudotis
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Sirutkaitytės, apsisaugoti nuo graužikų galima keliais būdais: neleisti jiems patekti į patalpas arba sukurti netinkamas gyvenimo sąlygas, naikinti jų populiaciją.
„Graužikams naikinti ūkinių prekių parduotuvėse galima įsigyti įvairių nuodų. Biocidams, konkrečiai, rodenticidams, priskiriami produktai, skirti kontroliuoti pelių, žiurkių ir kitų graužikų populiaciją gyvūnų laikymo vietose. Rodenticidai rinkai tiekiami grūdų, tablečių, granulių pavidalu, juos reikėtų padėti ten, kur randama graužikų išmatų. Tokias chemines priemones reikėtų laikyti vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje ir naudoti ypač atsargiai, nes suėdę tokių nuodų ar jais apsinuodijusį graužiką apsinuodyti gali ir kiti gyvūnai: šunys, katės ar ūkiuose laikomos kiaulės“, - sakė specialistė.
R.Sirutkaitytė pataria patalpose, kur negalima naudoti cheminių preparatų, naudoti mechaninius ar automatinius spąstus, lipnias lenteles, specialius klijus.
„Rastą graužiko gaišeną reikėtų užkasti. Jokiu būdu graužikų gaišenos negalima sušerti katėms ar kitiems gyvūnams, nes jie gali apsinuodyti, jei graužikas nugaišo nuo naudotų rodenticidų. Svarbu mūvėti vienkartines pirštines“, - priminė R.Sirutkaitytė.
Platina ligas
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro dezinfektologo Jono Antanavičiaus, dažniausios graužikų platinamos ligos yra leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, trichineliozė, tuliaremija, maras.
Viena iš dažnesnių infekcijų Lietuvoje yra leptospirozė. Kasmet registruojami keli susirgimo šia liga atvejai. 2011 m. Lietuvoje leptospiroze susirgo 3 žmonės, vienas iš jų mirė. Per pirmą šių pusmetį leptospiroze užsikrėtė 6 žmonės.
Graužikai ne vien platina užkrečiamąsias ligas, bet ir gadina bei užteršia maisto produktus, pridaro daug materialines žalos, be to, jie turi ir neigiamą psichologinį poveikį žmogui.
J.Antanavičius pataria tinkamai prižiūrėti šiukšlių konteinerius, juos uždengti. „Maistą ruošiančios įmonės maisto atliekas turi laikyti talpyklose su dangčiais, nelaikyti lauke naminių gyvūnų maisto atviruose induose. Reikia pasirūpinti, kad graužikai nepatektų į patalpas, užcementuoti plyšius ir angas pastatų pamatuose, taip pat nupjauti vijoklinius augalus, jeigu jie raizgosi ant pastatų“, - patarė dezinfektologas.
Apie graužikus
Pasaulyje yra apie 1800 graužikų rūšių. Lietuvoje labiausiai paplitusios naminės pelės ir pilkosios žiurkės. Naminės pelės lizdus suka pastatuose ir urvuose. Įsikuria netoli maisto šaltinio. Labai gerai laipioja, į tolį nušoka apie 30 cm. Maitinasi 15-20 kartų per dieną. Minta viskuo, tačiau pirmenybę teikia grūdiniams produktams. Keletą dienų gali išgyventi be vandens, jeigu gauna pakankamą vandens kiekį su maistu, gali išvis gyventi be vandens. Naminės pelės labai vislios, daugintis pradeda būdamos dviejų mėnesių. Kas 40-50 dienų atsiveda po 4-7 palikuonis. Naminės pelės gali pralįsti pro 6 mm skylę, bėgioti bet kokiu horizontaliu ar vertikaliu paviršiumi, elektros laidais.
Pilkosios žiurkės lizdus suka požeminiuose urvuose, dažniausiai arti vandens šaltinių, kanalizacijos vamzdžiuose ir mėšlo krūvose, arti šiukšlynų, pastatuose, sandėliuose ir po jais. Žiurkės minta viskuo, tačiau pirmenybę teikia šviežiai mėsai, augaliniams riebalams, neperdirbtiems grūdams. Šie graužikai irgi kaupia maisto atsargas, tačiau jiems kasdien reikia vandens. Žiurkės gali išpjauti viščiukus, mažus triušiukus, išgerti paukščių kiaušinius. Žiurkės nelabai judrios, sunkiai laipioja vijokliais, šakomis ar medžiais, tačiau puikiai rausiasi ir plaukia.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
