respublika.lt

Globos centrai: Lietuvoje sunku rasti globėjų vyresnio amžiaus vaikams (0)

2020 rugsėjo mėn. 02 d. 13:44:50
Sigita Zumerytė Arlauskienė

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1731 vaikas. Didžioji jų dalis (1621) yra vyresnio amžiaus, nuo septynerių metų. Šie metai mūsų šalyje yra paskutiniai, kai vaiko globėju gali tapti institucijos. Likusiems be tėvų globos vaikams būtina rasti globėjų, įtėvių šeimas ar šeimynas.

×
nuotr. 1 nuotr.
Globos centrai: Lietuvoje sunku rasti globėjų vyresnio amžiaus vaikams. Sauliaus Žiūros nuotr.

 

Lietuvoje veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams.
Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Apie globėjų paiešką, žmonių lūkesčius ir baimes kalbamės su dviejų globos centrų atstovėmis – Kaune veikiančio Vaikų gerovės centro ,,Pastogė“ Globos ir įvaikinimo tarnybos vedėja Jolanta Žuveliene ir Gargždų socialinių paslaugų centro direktore Viktorija Lygnugariene.

– Jūsų vadovaujamos įstaigos rūpinasi, kad kiekvienam vaikui, kuriam reikalinga laikinoji ar nuolatinė globa, būtų surasti geriausiai jo interesus ir poreikius atitinkantys globėjai (rūpintojai). Ar lengva vaikams rasti globėjus, įtėvius?


Jolanta Žuvelienė: Vaikų gerovės centras „Pastogė“ bendradarbiauja su dvidešimt šeimų, kurios yra pasiruošusios laikinai į savo šeimą priimti tėvų globos netekusius vaikus. Laikinieji globėjai globoja vaiką tol, kol teikiamos paslaugos (pagalba keičiant gyvenimo būdą) jo tėvams. Po socialinio darbo su biologine šeima vaikas grįžta į šeimą arba, jei darbas buvo neefektyvus, tėvams ribojama valdžia į vaiką ir ieškoma nuolatinių globėjų šeima. Būna, kad tokioje situacijoje laikinieji globėjai apsisprendžia globojamą vaiką užauginti iki pilnametystės ir tampa jo nuolatiniais globėjais, tačiau ne visada. Tuomet, bendradarbiaudami su visos Lietuvos globos centrais, šiems vaikams ieškome nuolatinių globėjų šeimos. Šeimų ar asmenų, pasiruošusių užauginti vaiką nuolatinėje globoje, labai trūksta, jų rasti sunku.

Vaikams įtėvių šeimų ieško Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kurioje yra registruojami ir sudaromi norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašas bei galimų įvaikinti vaikų sąrašas.


Viktorija Lygnugarienė: Mes labai stengiamės, kad kiekvienam vaikui būtų surasta šeima, geriausiai atitinkanti jo interesus ir poreikius. Kadangi šioje srityje dirbu nuo 2008 metų, galiu drąsiai teigti, kad dabar situacija dėl paieškos yra labai pasikeitusi į gerą. Šalyje veikia globos centrai ir galime bendradarbiauti, taip pat yra prieinama informacija Socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS). Mes gauname kolegų užklausų dėl globėjų konkretiems vaikams ir, jei turime savo paruoštų, informuojame, tarpininkaujame. Kol kas mes, kaip globos centras, pagalbos į kolegas dėl globėjų paieškos nesikreipėme, rėmėmės savo jėgomis ir galimybėmis.

–Kokie motyvai žmones skatina tapti globėjais?

Jolanta Žuvelienė: Pagrindiniai motyvai, kodėl žmonės kreipiasi dėl vaiko globos yra šie: noras padėti likimo nuskriaustiems vaikams, įprasminti save, atlikti gerą darbą, turėti gausesnę šeimą. Besikreipiantys asmenys turi gerosios  vaiko auginimo patirties, būna užauginę ar sėkmingai tebeaugina savo vaikus. Žmonės nori save realizuoti toje srityje, kur jiems sekasi, kur jaučiasi stiprūs, kompetentingi. Dalis asmenų susidomi globa, kai užaugina savo vaikus („lizdo tuštėjimo“ metas), nori realizuoti save. Daugeliui žmonių yra priimtina idėja, jog vaikai turi augti šeimose, o ne institucijose.

–Kokio amžiaus vaikams sunkiausia rasti globėjus, įtėvius?

Jolanta Žuvelienė: Sunkiau rasti globėjus vyresniems kaip penkerių metų vaikams, taip pat keliems vaikams, jei globos reikia broliams ir seserims. Išimtinais atvejais, siekiant užtikrinti vaiko poreikį augti šeimoje, tenka jaunesnio amžiaus brolius ir seseris išskirti į skirtingas globėjų šeimas, tačiau ir tokiu atveju privaloma palaikyti brolių ir seserų ryšius, nepaisant gyvenamosios vietos.

–Kodėl vyresniems vaikams yra sunku rasti globėjus, įtėvius?

Viktorija Lygnugarienė: Yra kelios priežastys. Mano atrodo, kad viena iš priežasčių  – vyraujanti nuomonė, jog  neva jaunesnio amžiaus vaiką gali "išsiauklėti" pagal save, o vyresni vaikai - didesnės problemos dėl jų elgesio ir panašiai. Taip pat reikšmės turi globos motyvacija, pavyzdžiui vaikų neturinčios šeimos nori pereiti visus vaiko auginimo etapus, taip pat galvoja, kad vaiko adaptacija bus lengvesnė, jei į šeimą ateis jaunesnio amžiaus vaikas. Reikšmės turi ir būsimo globėjo asmeninė gyvenimiška patirtis, pvz. žinių apie paauglystės iššūkius stoka.


Jolanta Žuvelienė: Vyresniems vaikams sunku surasti globėjus/įtėvius, nes kuo didesnis vaikas, tikėtina, kad  jis gyvenime  yra daugiau patyręs neigiamų dalykų, traumų. Šie vaikai yra daugiau pažeisti, neigiama patirtis neretai įtakoja jų elgesį, tad būsimi globėjai/įtėviai turi baimių, nerimo ar sugebės auginti tokį vaiką. Taip pat šeimos abejoja, ar su vyresnio amžiaus vaiku gebės užmegzti prieraišų santykį. Be to, įtėviai, neturintys savo biologinių vaikų, siekia priimti į šeimą kuo mažesnį vaiką, dažniausiai kūdikį, kad galėtų pilnai išgyventi tėvystės jausmus.  

– Jūs ruošiate būsimus globėjus ir, žinoma, girdite jų lūkesčius bei baimes. Kokias tendencijas pastebite? Ko konkrečiai bijo žmonės? Ar pagrįstai?

Jolanta Žuvelienė: Žmonės dažniausiai bijo, kad vaiko atsinešti genai, neigiama biologinės šeimos įtaka nulems jo elgesį ir gyvenimo būdą ir globėjai auklėjimu, savo elgesio pavyzdžiu to negalės pakeisti.  Kai kurie dalykai vaiko charakteryje, elgesyje yra prigimtiniai, ar sąlygoti patirtų traumų, ir gali turėti didelės įtakos vaiko savivertei, požiūriui į supančią aplinką ir juo besirūpinančius žmones. Tačiau jeigu, auginant pažeistą vaiką, sukuriamas saugus ryšys, vaikas besąlygiškai priimamas, taikomas pozityvus auklėjimas, reikalui esant pasitelkiama specialistų (psichologų, psichiatrų) pagalba, globa ar įvaikinimas būna sėkmingi.


Viktorija Lygnugarienė: Dažniausiai bijoma genų, sveikatos ir elgesio problemų. Taip pat daug klausimų kylą dėl tiesos sakymo ir kalbėjimo apie vaiko istoriją, dėl ryšio su vaiko artimaisiais palaikymo. Mokymų metu kalbame apie būsimų globėjų baimes, per pavyzdžius bandome atskleisti genų "įtaką", parodyti, kaip sprendžiamos vaikų raidos, sveikatos ir elgesio problemos, aptariame įvairius kalbėjimo apie vaiko istoriją pavyzdžius ir kokie būna ryšio su vaiko artimaisiais palaikymo galimi variantai, pasekmės ir panašiai.


Jolanta Žuvelienė: Globos centrų rengiami mokymai pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą GIMK akcentuoja atvirumo principą, kad vaikas, augdamas globėjų ar įtėvių šeimoje, turėtų žinoti savo kilmės istoriją, tad būsimi globėjai/įtėviai nerimauja, kad vaikas gali nelaikyti jų autoritetais, nes jie nėra biologiniai tėvai.  Išsklaidant šią baimę pasakojame kaip svarbu kurti pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, sudaryti vaikui galimybę augant kaskart sugrįžti prie biologinių šaknų temos, pagal galimybes atsakyti į jam kylančius klausimus, nuraminti ir svarbiausia patiems būti pozityviai nusiteikus biologinių tėvų atžvilgiu, kad ir kokia sudėtinga buvo vaiko praeitis.


–Kokius paprastai lūkesčius vaiko atžvilgiu turi būsimi globėjai? Ar jie pagrįsti? Ar įmanoma, kad jie taptų realybe?

Jolanta Žuvelienė: Būsimi globėjai dažnai tikisi, kad globojamam vaikui užteks tik meilės, kad jis džiaugsis galimybe gyventi jų namuose, tam tikra prasme bus dėkingas. Taip pat būsimi globėjai išsako lūkestį, kad globojamas vaikas taps jų biologinio vaiko draugu. Turint tokius lūkesčius, dažniausiai tenka patirti nusivylimą, nes globojamam vaikui reikia ne tik meilės (tai yra būtina), bet ir daug kantrybės, atlaidumo, supratimo ir vaiko priėmimo tokio, koks jis yra.


Dažnai globojamas vaikas turi daug vidinių išgyvenimų, netekčių, kurios daro įtaką jo būsenai, elgesiui, kelia sunkumų užmezgant ryšį, formuojant prieraišumą prie globėjo ir jo šeimos narių. Vaikas gali net pykti ant globėjų, nes  negali augti savo biologinėje šeimoje. Globojamas ir globėjo šeimos biologinis vaikas gali iš tikrųjų užmegzti artimą tarpusavio santykį ir tapti kaip broliai ir seserys.  Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tarp globotinio ir biologinių vaikų neretai kyla įtampa, konkurencija, kuriamos intrigos. Globėjui reikia ypatingo atidumo, gebėjimo paskirstyti dėmesį ir meilę globotiniui ir savo biologiniams vaikams, kad jų santykiai būtų draugiški ir nei vienas vaikas nebūtų nuskriaustas.

–Visuomenėje kartais yra manoma, kad vaikus globoti žmonės paima dėl pinigų. Ką apie tai manote?

Jolanta Žuvelienė: Vaiko globa trunka 24 val. per parą, tai iššūkis ne tik globėjams, bet ir visai jų šeimai, reikalaujantis atsidavimo, pasiaukojimo, žinių, specialių gebėjimų. Laikiniesiems vaikų globėjams mokamas atlygis, tačiau tai valstybei kainuoja keletą kartų pigiau, nei vaiko išlaikymas globos institucijoje.  Skiriamas atlygis globėjams – tai jų labai reikalingos, atsakingos veiklos įvertinimas.


Visoje Lietuvoje globėjams mokama globos išmoka 156 eurai per mėnesį, tikslinis priedas 156 eurai per mėnesį už kiekvieną vaiką. Iš savivaldybių jie gauna pagalbos pinigus, skirtus vaiko poreikiams. Atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, pavyzdžiui Kauno savivaldybė skiria trijų arba keturių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką.


Viktorija Lygnugarienė
: Tie visuomenės nariai, kurie mano, kad vaikus globoti imamasi dėl pinigų,  tikriausiai sunkiai suvokia kiek kainuoja vaiko išlaikymas ir jam reikalingos pagalbos paslaugos (medicininės, psichoterapinės, ugdymo, laisvalaikio organizavimo ir panašiai).  Kažkada mūsų visuomenėje 500 litų už globą buvo ne tokie jau maži pinigai, bet dabartiniu metu globos išmoka ir tikslinis priedas tikrai nėra ta suma, iš kurios galima pralobti.

–Kaip tapti globėju?

Viktorija Lygnugarienė: Tai tikrai nėra sudėtinga, kaip kartais manoma. Gyvenamosios vietos savivaldybei reikia pateikti rašytinį prašymą dėl tapimo globėju, medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046/a ), kuris  patvirtintų, kad fizinis asmuo neserga ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Taip pat reikia pateikti kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad fizinis asmuo taptų globėju.


Gavęs teigiamą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus pirminį įvertinimą, norintis tapti globėju asmuo yra kviečiamas dalyvauti GIMK mokymuose, kuriuose galima „pasimatuoti“ globėjo drabužį  ir priimti atsakingą sprendimą.


Jolanta Žuvelienė: Jei pradinis vertinimas teigiamas, asmenims organizuojame mokymus pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą GIMK, organizuojami vizitai pareiškėjų šeimose, vertinami pareiškėjų gebėjimai, reikalingi globėjams. Atlikus teigiamą vertinamą, vaikui parenkama labiausiai jo poreikius atitinkanti šeima ir teikiamos socialinės paslaugos šeimai, periodiškai lankomasi globėjų šeimose, organizuojamos reikalingos šeimai ir vaikui paslaugos mieste, pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar prekybos centrai dėl pandemijos turėtų riboti darbo laiką?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +6 C

+1 +2 C

 

+1 +3 C

 +6 +10 C

+3 +5 C

 

 +4 +8 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos