Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis arabiškai kreipėsi į Artimųjų Rytų gyventojus ir pabandė juos įtikinti, kad nesiveržtų į mūsų šalį. Vargu ar tai padės, nes patriarcho anūkas nesugeba įtikinti net savo tėvynainių, nors į juos kreipiasi gimtąja kalba.
Jei per Kūčias prabyla gyvūnėliai, tai per krizes bendravimo gebėjimus lavina politikai. Ponaičio Landsbergio feisbuko paskyroje vakar sumirgėjo arabiški rašmenys. Kas gi atsitiko, bene ministras sumanė pereiti į islamą? Ne, ketinimų keisti religiją patriarcho anūkas kol kas nedeklaravo, nors šiais politinio korektiškumo laikais tuo labai ir nenustebintų. Ponaitis Landsbergis arabų kalbą pasitelkė todėl, kad įsivaizduoja taip galintis paveikti migrantus. Jis įspėjo arabus, jog neverta važiuoti į Lietuvą, nes, praradus pinigus ir nieko nepešus, teks grįžti namo. Jei migrantams ministro įspėjimai nors kiek rūpėtų, tikrai vertėtų dėl gero tikslo pramokti arabiškai. Deja, reitingai rodo liūdną tiesą - ponaičio Landsbergio kalbos nerūpi net jo tautiečiams. Kad ir kiek ministras kalbėtų, jis vis tūno tarp nepopuliariausių politikų. Naivu tikėtis, kad arabams toks veikėjas padarys didesnį įspūdį nei lietuviams.