Girulių miško aukoti dėl geležinkelio stoties žmonės neketina

Aplinkos ir susisiekimo ministrai per Seimo posėdį iš parlamentarų išgirdo nemalonių klausimų. Pavyzdžiui, apie tai, kad viename iš paskutinių Vyriausybės posėdžių buvo kalbama, jog reikia iškirsti 50 ha miško Giruliuose, paskui pateiktas kompromisas - kirsti 30 ha miško. Parlamentarai priminė, kad surinkta 12 tūkst. klaipėdiečių parašų, jog miško iš viso nereikėtų liesti.

„Aš tik galiu pasakyti, kad artimiausiame posėdyje bus pateikta alternatyva ir turbūt įvyko klaida, dėl kurios ta alternatyva nebuvo pateikta ankstesniame posėdyje“, - užtikrino aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pridūrė, esą 50 ha buvo numatyta geležinkelio plėtrai, tačiau ne visa ta teritorija apaugusi mišku - reikėtų iškirsti „tik“ apie 30 ha. Tačiau bus svarstomos ir kitos alternatyvos.

Panašu, kad ši Vyriausybė vis dar nėra visiškai abejinga kritikai, mat rytoj ji iš tikrųjų nagrinės ir dvi Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas - tarp jų ir Kopūstų kaimo bei Pauosčio kelyno teritorijose.

Girulių bendruomenės narys, buvęs jos pirmininkas Rimantas Gedrimas „Vakaro žinioms“ sakė, kad gyventojai po peticija surinko beveik 12 tūkst. parašų, vyko protesto akcijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės, todėl tikisi, jog tiek vietos, tiek centrinė valdžia susiprotės ir miškas nebus kertamas.

„Juo labiau kad yra teritorijų, kur miškų visai nėra - pavyzdžiui, Kopūstų kaime. Kodėl geležinkelio plėtra negalima ten?“ - retoriškai klausė R.Gedrimas.

Klaipėdos bendruomenių asociacija feisbuko paskyroje dėsto, kad mišką norima iškirsti, jog būtų galima pastatyti konteinerių terminalą, nors jis buvo numatytas toliau nuo jūros - tarp Kopūstų kaimo ir Kretingalės.

„Šis geležinkelio verslas iki šiol buvo numatomas išvystyti tarp Kopūstų kaimo ir Kretingalės statant sausąjį uostą, bet staiga Vilniaus „strategai“ su visuomene nesikonsultavę ėmė ir nusprendė, kad tam geriau bus išsikirsti Girulių mišką ir statyti tiesiog Klaipėdos miesto ribose. Todėl „Lietuvos geležinkeliai“ taip prieštarauja, kad Klaipėdos miesto. Bendruoju planu būtų numatomas kurortinių teritorijų vystymas Klaipėdos pajūryje - Giruliuose, Melnragėje. Matyt, pagal jų planus Girulių miškas ir šalia esantys rajonai turi tapti pramoninio uosto aptarnavimo ir susijusių veiklų zonomis, šalia kurių gyvenantys žmonės, viešbučiai, poilsio zonos ir kt. kurorto atributai tik trukdys. Sunkiai, bet mes dar galime gintis nuo tokio grobikiško ir naikinančio požiūrio į miestą, nuoseklaus nesiskaitymo su klaipėdiečiais, o kai nebegalėsim - tada visi kartu ilgainiui tapsime tik kažkokia tamsių, piktų ir pavargusių nesusipratėlių gyvenviete iš kiemo pusės labai agresyviam uostui“, - rašo asociacija.

Savo ruožtu Susisiekimo ministerija klaipėdiečiams anksčiau yra nurodžiusi, esą Kopūstų kaimas pernelyg nutolęs, todėl ekonominiu požiūriu ši vieta yra nepatraukli nei krovinių siuntėjams, nei gavėjams, nei Klaipėdai, nei „Lietuvos geležinkeliams“.

Siūlo kraustyti į Kopūstus

Seimas siūlo atsisakyti planuojamos Melnragės Girulių miško teritorijoje Pauosčio kelyno plėtros ir numatyti pagrindinę Klaipėdos centrinės stoties iškraustymo vietą - Kopūstų kaimą.

Seimo nariai priimtame dokumente reikalauja koreguoti šių metų birželio 22 d. Vyriausybės sprendimą „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“.

Jie atkreipia dėmesį, kad 2007 m. patvirtintame Klaipėdos miesto Bendrajame plane ir rengiamo naujo Bendrojo plano redakcijoje geležinkelio mazgo dalies geležinkelio kelyno plėtra Melnragės-Girulių miško teritorijoje nebuvo numatyta.

„Atvirkščiai, tokios teritorijos rezervuotos 2017 m. Klaipėdos rajono Bendrajame plane ir 2016 m. Klaipėdos apskrities Bendrajame plane Kopūstų kaimo prieigose, Klaipėdos rajono teritorijoje“, - sakoma rezoliucijoje.