1 nuotr.Lietuvos apeliacinis teismas nepakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimo Gedimino kalno prižiūrėtojo Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) ir bendrovės „Hidroterra“. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teisėjų išvada, kad LNM neturėjo jokio pagrindo pripažinti įmonę pažeidus sutartį bei ją vienašališkai nutraukti.
Antradienį teismas pirmadienį pranešė, jog LNM neteisėtai nutraukė sutartį su buvusiu kalno sutvarkymo darbų projektuotoju ir priteisė sumokėti beveik 525,3 tūkst. eurų skolą ir apie 59,7 eurus delspinigių.
Apeliacinis teismas taip pat pagrįsta įvardijo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonės suprojektuoti darbai buvo tik tvarkybos, todėl jiems nereikėjo gauti statybos leidimų.
„Nagrinėjamu atveju „Hidroterra“ pateikti sprendiniai dėl Aukštutinės pilies pamatų bei jos pietrytinės gynybinės sienos pamatų nėra kapitalinio remonto darbai. Pasirinktais sprendiniais siekiama išsaugoti, apsaugoti nuo sunykimo (stabilizuoti) esamus pamatus, o ne juos pertvarkyti (pakeisti), todėl jie laikytini tvarkomaisiais paveldosaugos darbais“, – rašoma Apeliacinio teismo pranešime.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Hidroterra“ ne tik įvykdė sutartį, bet ir ėmėsi veiksmų išsiaiškinti savo galimą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, pasak teisėjų, byloje nerasta jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad „Hidroterra“ nesilaikė sutartyje nustatytų darbų vykdymo terminų, tvarkos, nebendradarbiavo su LNM.
Teisinis ginčas tarp muziejaus ir įmonės kilo dėl to, kad 2021 m. šiai atlikus kalno rekonstrukcijos projektavimo darbus ir gavus jiems tvarkybos leidimus, LNM nutraukė sutartį su įmone. Veiksmą muziejus motyvavo tuo, kad įmonė nesutiko pakoreguoti projekto, kad jame būtų numatyti ir statybos darbai, bei jiems gauti statybos leidimus.
Tuomet LNM argumentavo, kad vykdydamas darbus be leidimo statybos darbams, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytą Europos Sąjungos finansavimą – apie 10 mln. eurų.
Teigiama, kad Gedimino kalno prižiūrėtojui nebuvo likę kito sprendimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį ir paskelbti konkursą naujo rangovo paieškai.
Muziejus įsigaliojusių sprendimą Lietuvos aukščiausiajam teismui gali skųsti per artimiausius tris mėnesius.
