respublika.lt

Gimtoji kalba tampa svetima (0)

2010 lapkričio 15 12:03:42
Virginija GRIGALIŪNIENĖ, zinioskaune@vakarozinios.lt

Pats švietimo reformos įkarštis. Ji sako: lietuviui išmokti rašyti be klaidų jau ne svarbiausias dalykas, gramatika vyresniems moksleiviams - nebūtina, valdininkus mokėti lietuviškai ketinama priversti nebent įstatymais. Specialistai reformos rezultatus įvardija paprastai: auginama beraščių karta.

×

Nurodyta nemokyti

Vienos Kauno mokyklos mokytoja (pavardė redakcijai žinoma) nusistebėjo: aštuntos klasės mokiniams savaitinių lietuvių kalbos gramatikos pamokų neliko - tik literatūra. Mokiniai esą rašo su klaidomis, o švietimo klerkai, išeitų, čia neįžvelgia nieko bloga.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos lituanistai tvirtina, kad per dešimtmetį Švietimo ir mokslo ministerijos formuojami reikalavimai moksleiviams gerokai sušvelnėjo: net už dvidešimt klaidų, padarytų egzamino rašinyje, nebegalima skirti neigiamo įvertinimo, jei tai, ką parašė moksleivis, egzaminuotojai dar gali bent suprasti. Pedagogai tvirtina, kad tai lemia ir neraštingumo augimą, bet palengvina naštą tiems, kurių gimtoji kalba - ne lietuvių. Mat jie gali tikėtis lengvesnio priėmimo į aukštojo mokslo specialybes, kur reikalaujama lietuvių kalbos egzamino.

Praėjusią savaitę diskusijoje apie vykdomą aukštojo mokslo reformą tą patį akcentavo ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka. Jis teigė, kad Lietuvoje į aukštąsias mokyklas gali įstoti “beveik debilai”, ir siūlė nustatyti minimalų priėmimo į aukštąją mokyklą balą. Pavyzdžiui, VU jau nepriima asmenų, surinkusių mažiau nei dešimt balų. Taip atsijojami nemotyvuoti, silpni studentai. Bet nemažai aukštųjų tik gaudo studentus, kad kuo daugiau užsidirbtų, nekreipia dėmesio į jų pasiruošimo lygį, kuris esą labai smunka.

Beraščiai valdininkai

Kad vis didėjantis neraštingumas - rimta problema, sunerimo ir Seimo narys Valdemaras Valkiūnas. Jis valstybės tarnyboje įsidarbinantiems asmenims siūlo įstatymais numatyti privalomą valstybinės lietuvių kalbos žinių testą ir taip įvertinti kalbos mokėjimą.

“Ne tik rašyti jau nemokame be klaidų - ir kalbėti, - “Vakaro žinioms” dėstė parlamentaras. - Bendravimas kompiuterine kalba, SMS žinutės išniekino lietuvių kalbą. Globalizacijos šalininkai tuoj pasieks, kad lietuvių kalba apskritai taps nereikalinga. Gal norima, kad lietuviai anglų ar kita užsienio kalba vienas su kitu bendrautų?”

Anot jo, net valstybės tarnautojai rašo su klaidomis, kalba nerišliai. “Valstybės tarnyba - ne turgus, čia raštai su klaidomis ar gatvės žargonas - nepriimtini, - tęsė V.Valkiūnas. - Todėl turime susigriebti, jau nuo darželio vaikus mokyti taisyklingai rašyti ir kalbėti gimtąja kalba. Mokyklose tą reikia dar labiau užtvirtinti, o ne nustumti į šalį lietuvių gramatiką.”

Reformos grimasos

Kad švietimo reforma turi trūkumų, kad mokiniai neišmokomi rašyti be klaidų, pažymi ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.

“Neraštingumas - didelė problema. Per daug skubama perimti naujas madas iš viso pasaulio, neįvertinus, ar jos vietoj naudos neatneš žalos”, - tvirtino ji.

J.Palionytės nuomone, meškos paslaugą šiuo atžvilgiu padarė ir visuotinis testų pamėgimas. “Žinių patikrinimo testai nėra absoliuti blogybė, bet reikia viską daryti apgalvotai, o ne griebti ir naudoti užsieninę metodiką, kuri mūsų šaliai galbūt visai netinka”, - atkreipė dėmesį J.Palionytė.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys nenorėjo pripažinti, kad “švelniai” reformuojant švietimo sistemą mokėti rašyti be klaidų tapo nebeprivaloma.

“Programose tikrai tas numatyta, turi mokyti, - patikino jis. - Ir kalbos kultūros, ir kirčiavimo kursas yra. Gal mokykla moksleivius moko ne pagal programą? Kompiuteriai, kitos modernios technologijos bei vykstantys procesai padarė savo. Reforma tikrai niekuo dėta.”

Mokyti kalbos dar tik mokomasi

Valentinas STUNDYS - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas:

Kad yra problemų dėl lietuvių kalbos mokymo mokyklose ir apskritai dėl žmonių raštingumo, - tai faktas. Lietuvis turi mokėti rašyti ir kalbėti be klaidų. Dėl to Švietimo ir mokslo ministerija parengė naują lietuvių kalbos strategiją, kurios tikslas - sutelkti dėmesį į gimtosios kalbos, raštingumo dalykus, stiprinti lietuvybę. Yra numatyti priemonių planai, kaip tai įgyvendinti. Gramatikos kursas turi būti numatytas iki 12 klasės, kasmet nagrinėjant atskiras dalis. Jei kai kuriose mokyklose to atsisakyta aukštesnėse klasėse, - blogai.

Iš tikrųjų nėra teisinga gimtosios kalbos mokyti pagal užsienio kalbos mokymo metodiką, daugiausia dėmesio skiriant tik komunikacijos dalykams. Todėl parengta nauja gimtosios kalbos mokymo strategija šią problemą turėtų išspręsti.

Girdėjau Vilniaus universiteto rektoriaus B.Juodkos nuomonę apie stojančiųjų nepakankamą išprusimą ir taip pat dėl to apgailestauju. Prastus moksleivius priimančios aukštosios mokyklos turi tik komercinių interesų. Reikia nustatyti tam tikrus kriterijus ir reikalavimus, kurių netenkinantys moksleiviai neturėtų galimybės patekti į aukštąją mokyklą. Įsivesti tokią tvarką yra kiekvienos aukštosios mokyklos prestižo reikalas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: Rusijoje prasidėjo parlamento rinkimai kurie vyks net tris dienas.
  • PROTESTAS: Tūkstančiai žmonių Argentinos sostinėje protestavo reikalaudami geresnių gyvenimo sąlygų.
  • ŠVIETIMAS: Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai aptarė mokyklos Suvalkuose steigimą.
  • IMIGRACIJA: Užimtumo tarnyba iki rugpjūčio 31 dienos iš viso darbdaviams išdavė 17299 dokumentus, leidžiančius trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje.
  • ŠVIETIMAS: Šią savaitę prasideda Geros savijautos programa – mokyklos jau gali registruotis veikloms, skirtoms gerinti mokinių savijautą, stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
  • ALJANSAS: JAV prezidentas J. Bidenas, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas ir JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas trečiadienį paskelbė apie sudarytą naują trišalę partnerystę saugumo srityje – AUKUS.
  • ENERGETIKA: Lietuvoje per artimiausius kelerius metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių.
  • KARANTINAS: Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19 skaičiui, Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantinas.
  • DARBAS: prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos: tai numatančias Darbo kodekso pataisas parlamentui ketina pateikti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.
  • SANTUOKA: trečiadienį popiežius Pranciškus, grįžęs į Vatikaną po kelių dienų viešnagės Slovakijoje, komentaruose žurnalistams dar kartą atmetė galimybę tos pačios lyties asmenims tuoktis Katalikų Bažnyčioje.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikėtų SAM paduoti į teismą už leidimą 16-mečiams skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +12 C

+5 +9 C

 

+4 +9 C

+8 +12 C

+6 +13 C

 

+8 +13 C

0-6 m/s

0-7 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos