respublika.lt

Gerų mokytojų - deficitas (50)

2021 liepos 27 12:09:00
Olava STRIKULIENĖ

Nors iki mokslo metų pradžios dar liko kiek daugiau nei mėnuo, šalies mokyklos jau pradėjo trūkstamų pedagogų paiešką. Užimtumo tarnybos duomenimis, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų grupėje trūksta 33 lituanistų, 26 matematikų ir net 37 anglų kalbos mokytojų. Vien Vilniaus mieste šios specialybės pedagogams yra 13 laisvų darbo vietų, o lituanistams - 11 vietų. Kas atsitiko? Kur dingsta pedagogai, kuriuos štampuoja aukštosios mokyklos?

×
nuotr. 5 nuotr.
Atlyginimai šalies švietimo įstaigose nevilioja jaunų specialistų. Eltos nuotr.

 

Statistikos departamento duomenimis, vien 2018 metais šalies universitetai paruošė 792 pedagogus bakalaurus (197 vyrus ir 595 moteris). Tais pačiais metais kolegijos išmokslino 189 pedagogus - 7 vyrus ir 182 moteris. Nuo praėjusių metų studentai, kurių pedagogikos bakalauro studijas finansuoja valstybė, papildomai dar kas mėnesį gauna skatinamąją 300 Eur stipendiją. Tad valstybė skatina, mokyklos vilioja, mokymo įstaigos štampuoja, o pedagogų vis vien trūksta. Kodėl?

Ne visi baigę pedagogiką

Kauno „Aušros" gimnazija skelbia, jog dirbti ne visu darbo krūviu ieško technologijų-braižybos bei anglų, rusų kalbos mokytojų, visu krūviu - matematiko. Kas atsitiko, jog garsi miesto švietimo įstaiga, kurioje tarpukariu mokėsi prezidentas Valdas Adamkus, signataras Aloyzas Sakalas, pritrūko mokytojų? Gal pedagogus išgąsdino pandemija ir nuotolinis mokymas?

„Aušros" gimnazijos direktorė Nerija Baltrėnienė paaiškino, jog priežastys - objektyvios:

„Keletas mokytojų, suėjus pensiniam amžiui, išėjo į pensiją. Kelios jaunos specialistės ištekėjo ir pakeitė gyvenamąją vietą.

Ar daug žmonių dėl darbo pagal mūsų skelbimą kreipėsi? Kaip čia pasakius, dėl vieno dalyko - daug kreipiasi, o dėl anglų kalbos mokymo - visai nesikreipė. Rusų kalbą dėstyti jau gavome 9 prašymus. Dėl matematikos - atsirado 2 kandidatai. Vyresnio amžiaus ir neturintys pedagoginio išsilavinimo. Inžinieriai, baigę taikomąją matematiką. Bet atsirado studijas jau bebaigiančių studentų, kurie norėtų kelias valandas mokykloje padirbėti, todėl klausimas išsisprendė."

Kelmėje - griežta atranka

Didžiųjų miestų mokyklos pedagogų vis vien suras. Sunkiau mažesniems miestams, bet ir jie įdarbinamiems pedagogams kelia toli gražu ne mažus reikalavimus. Pvz., viena pagrindinė mokykla Kelmėje nori, kad anglų kalbos mokytojas būtų susipažinęs su Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepcija. Ieškomam matematikui mokykla gali pasiūlyti tik 0,5-0,8 etato. Kadangi mokytojo atlyginimo koeficientas priklauso ir nuo darbo stažo, kažin ar ką tik mokslus baigęs matematikas važiuos dirbti ten, kur net ir už visą etatą gautų 1223 Eur atlyginimą prieš mokesčius. Mokytojui turbūt tektų dairytis papildomo pamokų krūvio kitose rajono mokyklose ar net kitame rajone.

Žeimeliečiai nedejuoja

Pakruojo rajono Žeimelio miestelį nuo Latvijos skiria tik 4 km. Pats Lietuvos pakraštys. Ar Žeimelio gimnazija, vykdanti ir pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas, nepritrūksta mokytojų, norinčių čia gyventi ir dirbti?

Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė patikino, kad pedagogų netrūksta:

„Dauguma mūsų pedagogų yra vietiniai, baigę tą pačią mūsų mokyklą ir sugrįžę čia dirbti. Esame sėslūs. Čia apsigyvename ir čia dirbame. Turime ir jaunų pedagogų, ir iš aplinkinių rajonų. Istorijos mokytojas atvažiuoja iš Joniškio, esančio už 30 km. Anglų kalbos mokytoja - iš Pasvalio rajono, už 20 km. Važinėja savo transportu, už degalus niekas nekompensuoja."

O mokinių provincijoje dar netrūksta? V.Kaminskienė atsakė:

„Šiemet išleidome 15 abiturientų, o ateis 14 pirmokų. Vienas kitas dešimtokas išvyksta mokytis į Profesinio rengimo centrą, bet turime vieną mergaitę, atvykusią iš Biržų.

Taip pat jau grįžta užsieniečiai. Turime du berniukus, kurių tėvas - lietuvis, o mama - norvegė.

Grįžo šeima iš Anglijos - mama lietuvė, o tėvas - latvis. Vienas jų vaikas baigęs 5 klasę, o kitas dar eis į pirmą. Jau susipažinome nuotoliniu būdu, tariamės, kaip padėti jiems adaptuotis.

Turime ir logopedų, ir mokytojų padėjėjų, socialinių pedagogų. Kai kurie „užsieniečiai" rašo tik didžiosiomis raidėmis, trūksta istorijos žinių, o geriausiai sekasi anglų kalba. Bet iš tikrųjų labai džiaugiamės, kad vaikai iš užsienio į Lietuvą sugrįžta."

Nuo rugsėjo Žeimelio gimnazija jau mokys vaikus klasėse. Tik gaila, kad gimnazija nebeturi savo ilgametės socialinės partnerės - Žeimelio žemės ūkio mokyklos. Iš jos, jei mokykloje vykdavo remontas, galėdavo pasiskolinti transportą, paprašyti pagalbos. Dabar panašaus profilio mokykla veikia tik Joniškyje, o Žeimelio žemės ūkio mokyklos pastate įsikūrusi privati siuvimo įmonė.

Jauno specialisto nematė jau dvejus metus

Pakruojo rajono Švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė papasakojo, jog rajono pedagogų vidutinis amžius - apie 50 metų, o jauni specialistai jau kelerius metus į rajoną neatvyksta:

„Bet nė viena mokymo įstaiga dėl to nepasako „stop". Vaikų skaičius mažėja, todėl mažiau komplektuojama klasių ir tie patys pedagogai mokinius išsidalina. Tas ir kompensuoja mokytojų trūkumą. Visi mokytojai mobilūs, važinėja per kelias mokymo įstaigas. Tas mus ir gelbsti. Tiesa, sunkiau renginius, užklasines veiklas organizuoti, bet kūrybingumui ir išradingumui ribų nėra. Kaimiškieji rajonai maksimaliai deda pastangas, kad vaikui atiduotų viską, ką gali. Mūsų rajono savivaldybė ir už mokinių maitinimo paslaugą sumoka, bet maitinimo paslauga - superinė."

Visgi negalima sakyti, jog šalies švietimo sistemoje visiškai nėra kai kurių pedagogų pertekliaus. Ogi yra. Kauno apskrityje yra 53 kūno kultūros mokytojų perteklius, o Vilniaus apskrityje nereikalingas tapo 41 šios srities mokytojas. Darbo Lietuvoje ieško 164 kūno kultūros mokytojai, 147 muzikos dėstytojai ir 130 dailės mokytojų.

Komentuoja Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja  Lilija BRUČKIENĖ:

Manau, kad didžioji dauguma stojančiųjų į pedagogikos specialybes net negalvoja, kad gavę aukštojo mokslo diplomus eis dirbti į mokyklas. Jie baigia aukštąsias ir renkasi kitokius darbus. Kol 300 eurų skatinamoji stipendija nebus susieta su įsipareigojimais, tol dalis studentų stos į pedagogiką tik dėl stipendijos. Todėl ji turi būti susieta su įsipareigojimu kažkiek metų mokykloje atidirbti arba grąžinti valstybės paramą.

Be to, reikėtų skatinti mokytis tų specialybių, kurių mokyklose trūksta. Kai skatinimas su poreikiu nesusietas, turime per daug kūno kultūros mokytojų, o kai kurių specialybių trūksta.

Komentuoja Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas  Egidijus MILEŠINAS:

Tokios statistikos neturiu, kiek žmonių kasmet gauna pedagogų diplomus ir kiek jų ateina dirbti į mokyklas. Matyt, ateina ne visi. Jei yra galimybė mokytoju nedirbti, tai ir nedirba. Kodėl? Nes netenkina sąlygos, neranda darbo vietos. Jaunimas nori ateiti dirbti visu krūviu, bet šiandien tai yra labai sudėtinga. Tas atlyginimas tikrai nėra motyvuojantis, o ypač - jei tik už pusę etato. Už visą etatą gautų 1315 eurų bruto, o už pusę - 657 eurus prieš mokesčius. Atskaičiavus mokesčius, grubiai liktų apie 400 eurų.

Rajonuose dalykininkų trūksta jau daug metų, bet jei mokykla gali chemikui duoti tik 8 valandas per savaitę, niekas nesusigundys tokiu atlyginimu. Uždaras ratas.


Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (50)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KARANTINAS: Vyriausybė trečiadienį tarsis dėl naujo karantino paskelbimo šalyje.
  • ANGLIS: Kinija pažadėjo nebefinansuoti naujų anglies kasybos projektų užsienyje.
  • SODRA: Rugpjūtį pirmą kartą šiais metais „Sodra“ fiksavo neigiamą priėmimų į darbą ir atleidimų balansą: „9.220 žmonių daugiau atleista nei priimta“
  • BALTAI: Rugsėjo 22 dieną 21 val. Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus Romuva kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Rudens lygiadienį bei Baltų vienybės dieną.
  • PROTESTAS: Australijoje, Melburno mieste, jau trečia diena vyksta statybos darbuotojų protestas, kurį išprovokavo valdžios sprendimas neleisti neskiepytiems darbininkams dirbti savo darbo.
  • PARDUOTUVĖS: Praėjusią savaitę, lyginant su praeitų metų analogiška savaite, srautai tose 75 parduotuvėse, kuriose tikrinami „galimybių pasai“, sumažėjo apie 30 proc., teigia Maxima atstovai.
  • SUPIRKIMAS: Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, per metus pakilo 18,2 proc., iki 309,31 euro už toną.
  • PARAMA: Europos Sąjungos (ES) šalys pažadėjo Prancūzijai savo paramą ginče su Australija ir JAV dėl žlugusio povandeninių laivų sandorio.
  • INFLIACIJA: „Eurostat“ duomenimis, liepą metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, siekė 4,3 proc.
  • COVID-19: Australijos krepšinio lygoje žaidžiantis krepšininkas neteko darbo, nes atsisakė pasiskiepyti nuo kovido.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbą COVID-19 valdyme?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+3 +13 C

 

+8 +12 C

+6 +12 C

+8 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-9 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos