5 nuotr.Turguose pats šviežių daržovių ir uogų metas. Pernykštės bulvės, burokėliai skoniu gal ir tinkami, bet retas į juos bepažiūri. Ir kaina nevilioja. Pirkėjai verčiau perka šviežias mažytes bulvytes po 1 eurą, nei dideles pernykštes po pusę euro už kg. Jeigu pernykštės kainuotų, tarkime, 10-20 centų, pirkti „skystokų“ šiųmečių neapsimokėtų. Tas pat su agurkais. Pardavėjai be perstojo drėkina net pavėsyje vystančius agurkus, bet kainos nenuleidžia. Jei jų kaina nuo dviejų eurų nukristų bent 50 centų, pirkėjų net eilė nutįstų. Tokių tradicijų pas mus nėra.
Braškininkai sukasi lyg voverės
„Agurkus retai kas išmeta. Išmirkai šaltame vandenyje, kitą dieną jie vėl konkurentai šviežiai nuskintiems“, - juokėsi viena turgaus pardavėja. Bet yra daržovių ir uogų, kurių kitą dieną į turgų nenuneši. Tarkime, braškės. Kur atsiduria tą pačią dieną nenupirktos uogos? Pagriovy, kaip pernykštės bulvės? Būna ir taip.
Praėjusią savaitę viename tinklalapyje išplatinta nuotrauka su pamiškėje kūpsančia šiųmečių braškių krūva papiktino daugelį. Vienas per kitą nuotrauką išplatinę žmonės teigė nesuprantantys, kam išmesti brangiai kainuojantį gerą, jei galima juo pigiai pasidalinti su kitu. Net ir už „ačiū“ atiduoti, gerą darbą padaryti.
„Nenoriu tikėti, kad sveikas, normalias uogas kas išverstų pamiškėje. Kažkas ten turėjo su tomis uogomis būti. Gal kokias surūgusias nusipirko“, - abejojo marijampolietė, braškių augintoja Jurgita Miliūnienė.
Pasak ūkininkės, šiemet braškininkams teko labai suktis. Staigmena ir pirkėjams, laukusiems kol braškės atpigs ir galės jas pirkti kibirais. To šiemet nebuvo. Pasikartojo praėjusių metų scenarijus, beveik visos uogos sunoko vienu metu. Šeima ir draugai apie parduodamas braškes dėliojo skelbimus į daugiabučių namų gyventojų pašto dėžutes, skelbė socialiniuose tinkluose. Vežiojo į namus net ir nedidelius uogų kiekius. Apskynę didžiąsias uogas, mažesnių po 1 eurą už kilogramą pasiskinti priima pirkėjus. „Įsileidžiame tik patikimus. Bet kas atėjęs nesaugo ne tik uogų, bet ir daigų“, - sakė ūkininkė.
„Braškių problema man žinoma. Kažkada jų auginau 3 hektarus. Manau, kiekvienas braškininkas kažkiek uogų išmeta. Tarkime, turguje prekiauji, neišperka visų, o kur dėti? Vakare arba darai vyną, verdi uogienę, arba meti lauk. Tai uoga, kurios laikyti negali. Arba vežk kažkam, siūlyk. Paprasčiausiai nebespėji“, - sakė Šiaulių krašte ūkininkaujantis Antanas Baliutavičius.
Duodi - pakrauk
Pastaraisiais metais šiauliškis persikvalifikavo į daržovių auginimą. „Taip tik atrodo, kad paprasta. Jei per daug užsiauginai, nėra kur dėti. Aš jau daug metų toje rinkoje. Prekiautume nebūtinai turgeliuose, kurie dažniausiai yra atokiau, bet ir miesto centre, kur žmonių daugiau. Bet problema - kad neleidžia“ - sakė ūkininkas. Daržovių, kurias tinka atsidėti kitai dienai - nedaug. „Jei tą pačią dieną agurkų neparduodame, vakare juos užraugiame. Turime perdirbimo cechą, daug daržovių patys perdirbame“, - aiškino A.Baliutavičius.
Anot ūkininko, visame pasaulyje tas pat - nereikia rinkai, išmeti. Svarbiausia esą nenumušti kainos. Vieni tai daro paslapčia, o kiti - linksmai. Ispanijoje per patį pomidorų piką rengiami pomidorų mūšiai. „Vieniems smagumas, o kitiems pasitenkinimas, kad prasmingai atsikratė perteklinių daržovių. Labdarai galima nuvežti, jei matai, kad pats nesunaudosi. Aš Šiauliuose tą darau. Yra pas mus Vaikų dienos centras, Motinos Teresės šeimų namai, bet jie daug nesuvalgo. Džiaugiasi gavę, bet prašo daug nevežti, nes tada patys turės išmesti“, - sakė ūkininkas.
Visada pasitaiko gana nemažai nekondicinių daržovių. Turguje tokių niekam nereikia, net ir pigesnių. „Kilogramą, kitą nupirks, bet dažniausiai visi nori gražių, kokybiškų. Šiemet nekondicines morkas, nulūžusias, kiek kreivokas, pardavinėju pašarams po 5 centus. Vienas kitas triušiams pusmaišiuką paima, o daugumai nerūpi.
Vienais metais, dar litą Lietuvoje turėjome, kad priaugo kopūstų... Nebuvo kur dėti. Supirkėjai siūlė po 3 lito centus už kilogramą. Net maišas brangiau kainavo. Išties neapsimokėjo. Pasiūliau vienam priklausomybių centrui. Sako, atvežk, paimsim. Būna, sudedi, atvažiuoja pasiimti, o patys įsikelti į sunkvežimį nenori. Duodi veltui, dar ir pakrauk“, - šypsosi ūkininkas. Jo manymu, toks požiūris ne vienam atima norą teikti labdarą.
Turgaus politiką kuria perpardavinėtojai
Daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkės Daivos Šateikienės manymu, tie, kas daugiau augina, pardavinėti laiko nebeturi. Dažniausiai parduoda tie, kurie patys yra iš kažko nusipirkę. O jei esi nusipirkęs, kainos nuleisti negali, nes turi uždirbti. Toks verslas.
„Daržovių pasirinkimas turguose yra. Didesnės uogos, daržovės - brangesnės, mažesnės, nekondicinės - pigesnės. Perkant didesnį kiekį - teikiamos nuolaidos. Žinant žemės ir įdėto triūso kainą, išmesti sunku. Kas kita, jei ūkininkai turi sąlygas nenupirktas ar prastesnė kokybės prekes perdirbti patys. Sukasi, kaip kas išmano. Spaudžia sultis, šaldo. Bet tai - problema. Mažiausio cecho įsirengimas prasideda nuo 100 tūkst. eurų. Ne kiekvienas nori lįsti į bankus ir užsikrauti riziką. Yra ūkininkų, kurie turi saugyklas, jie sudaro kontraktus su kitais, leidžia jiems savo atsargas pasidėti“, - pasakojo augintojų asociacijos atstovė.
Anot ūkininkės, Lietuvos daržovių augintojai kainų Europos rinkoje nelemia, jų dalis palyginti menka. Kainas diktuoja lenkai, olandai, vokiečiai, rinkoje užimantys liūto dalis.
