2 nuotr.Pastudijavus ožkos būdą, galima būtų teigti, kad lietuviška ožka turi ganėtinai daug lietuviams būdingų bruožų: bendruomeniška, trokšta laisvės, neišranki, kerštinga, nenuspėjama. Kita vertus, teigti tai būtų drąsu, nes Lietuvoje augančios ožkos galimai jau neteko savo identiteto.
Pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė širvintiškė Dalia Ėmužytė sako, kad ožkų genofondą reikėjo gaivinti prieš 10 metų, o dabar jau pavėluota. Savo ekologiniame ožkų ūkyje D.Ėmužytė augina apie 500 čekų baltųjų ožkų. Šios veislės ožkos pieno duoda gerokai daugiau, pienas liesesnis, skanesnis, nes neturi specifinio ožkos kvapo.
Anot D.Ėmužytės, genofondinės ožkos išnyko, nes neturėjo perspektyvos. Išsaugoti senąją veislę galbūt būtų pavykę, jeigu būtų buvusios mokamos išmokos. Tik išmokos išgelbėjo senųjų lietuviškų veislių avis. Jokių išmokų už ožkas, šiokias ar kitokias, jų augintojai iki šiol negavo.Užtat ateinančiais Ožkos metais numatytas lūžis. Už kiekvieną per ateinančius metus užregistruotą ožką bus mokama 23,75 Eur (82 litų) išmoka. Išmokos eurais ožkų augintojus pasieks 2016 m. Taip tikimasi sugrąžinti ožkas į kaimus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar auginama apie 10 tūkst. ožkų. Tarpukariu jų buvo auginama maždaug 4 kartus daugiau.
Ar lengva auginti ožką? D.Ėmužytė sako, kad taip tik atrodo, esą ožkos auga iš nieko, kad užtenka pakišti ožkai šieno, vandens, pavasarį - pririšti už tvarto. Ožkos tikrai nėra tie gyvuliai, iš kurių galima tik imti. „Tie, kas tvirtina, kad ožkos yra taikios, turbūt turi tik tą vienintelę ožką ir nenutuokia, kad jos yra mušeikos. Priežasčių, dėl ko ožkos mušasi, ne viena. Jos pliekiasi dėl valdžios, dėl šeimininko dėmesio, patogesnės vietos miegoti“, - juokiasi ožkų augintoja.
Antras ožkų bruožas esąs užsispyrimas. Ne veltui sakoma „užsispyręs kaip ožka“. „Jeigu nuskriausi ožką be reikalo, ji gali taip giliai įsižeisti, kad net kelerius metus nebendrauti su tuo, kas ją užpykdė“, - perspėja D.Ėmužytė. Trečias charakteringas ožkos bruožas esąs bendruomeniškumas. Mušis ar ne, ožkos turi augti bandoje. Joms sunku augti po vieną. Ir pagaliau - ožkoms reikia laisvės. Anot ožkų ūkio šeimininkės, tas, kas ožką riša, daro didžiulį nusikaltimą ožiškai jų prigimčiai.
Kita vertus, suteikti visišką laisvę tokiam gyvuliui kaip ožka gana didelė rizika. Įsibraus į kiemą, nugrauš viską iki šaknų, nežiūrėdamos, kiek tas grožis kainavo. „Ožkai reikia kuo įvairesnio maisto. Medžių, krūmų, grybų, nuodingų augalų. Mano kieme ožkos yra ragavusios rožių, kėnių. Tai yra labai pavojingas gyvulys, jos sugraužia viską, prie ko tik prieina“, - pasakoja ožkų augintoja.
Anot D.Ėmužytės, ožkų racione yra apie 200 augalų, beveik pusę jų medžiagų ožkos įsisavina ir perduoda žmogui per pieną. Jeigu ožkai neduosi laisvės graužti krūmus, šakas, siaubti vaistažoles, jos pienas tikrai nebus toks naudingas. Todėl Skandinavijoje ar kitur, kur ožkos auginamos fermose tūkstančiais, iš jų pieno tiek ir naudos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
