2 nuotr.Autobuso vairuotojas pirmiausia turi būti kantrus ir paslaugus keleiviams, - tvirtina du Rokiškio autobusų parko vairuotojai, prieš pat Naujuosius gavę garbingus Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU medalius. 2013-aisiais tokie apdovanojimai įteikti 17 šalies autobusų vairuotojų.
Niekas nepadės, jei nebus kantrybės
Vytautas Steniulis iš Rokiškio rajono, vairuotoju dirbantis jau nuo 1976 metų, „Vakaro žinioms” pasakojo, jog per visą vairavimo patirtį neturėjo rimtesnių incidentų kelyje.
„Įskaitinių avarijų niekada neturėjau, jau nuo mažens traukė technika, be to, visada jaučiu atsakomybę prieš save ir kitus žmones. Gal tai ir yra saugumo garantas. Niekada nepateisinau ir nepateisinsiu tokių vairuotojų, kurie prie vairo sėda išgėrę”, - teigė V.Steniulis.
Vairuotojas džiaugėsi gautu apdovanojimu ir tikino, jog jis - papildoma motyvacija dar labiau stengtis savo darbe.
„Konkrečiai Rokiškio autobusų parke dirbu 29 metus, niekada net nekilo mintis keisti darbą, nes man jis patinka, - šypsojosi jis. - Su keleiviais reikia mandagiai elgtis, aš nemėgstu į konfliktus veltis, per savo darbo praktiką nesu nė apsižodžiavęs su kokiu keleiviu.”
Pasak vyro, geras vairuotojas turi būti pirmiausia žmogiškas, išmanyti apie techniką ir saugiai vairuoti. V.Steniulis teigė, jog prie maršrutinio autobuso vairo geriau nesėsti, jei žmogus nepasižymi kantrybe. Niekas nepadės, jei vairuotojas nebus kantrus.
„Mano manymu, kultūra bet kokiame žmonių darbe yra labai svarbus dalykas. Pastebiu, kad kiti vairuotojai atsižvelgia, kad vežu keleivius, ir praleidžia. Tačiau visko pasitaiko, ypač pačiuose miestuose. Taigi kultūra - viena iš sudedamųjų saugumo kelyje dalių”, - neabejojo V.Steniulis.
Reikia būti džentelmenu
Tokį patį apdovanojimą gavęs Rokiškio autobusų parko vairuotojas Algimantas Samavičius, turintis 28 metų autobusų vairuotojo stažą, pasakojo, jog tokį medalį gavo pirmą kartą gyvenime ir dėl to labai džiaugiasi.
„Esu įvertintas, kaipgi nesidžiaugsi. Tačiau norint gauti tokį apdovanojimą, reikia būti nuvažiavusiam daugiau kaip milijoną kilometrų, neturėti įskaitinių avarijų”, - sakė vairuotojas.
A.Samavičius pritarė kolegai Vytautui, kad autobuso vairuotojas ir paslaugumas, mandagumas - neatsiejama. Tačiau, pasak vyro, per darbo praktiką pasitaiko visokių keleivių.
„Būna visokių pretenzingų, žodį ne taip pasakysi ir prikibs, kad vairuotojas nemandagus. Visko būna, - pasakojo A.Samavičius. - Tačiau visą laiką svajojau tapti vairuotoju, taigi dėl nieko nesigailiu. O techniką labai mėgstu, čia mano hobis.”
Pasak A.Samavičiaus, tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę valstybėje nebuvo tiek daug automobilių, taigi ir saugumo dabar daugiau. O dabar vairuotojams reikia būti itin atidiems, nes dabar mašinų pilna kur tik pažvelgsi.
„Tačiau kai kelyje būni džentelmenas, viskas būna gerai, - juokėsi A.Samavičius. - Važinėju maršrutais Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, taip kad visokių situacijų būna.”
Jis tikino, per 28 metus „į pensiją” išleidęs ne vieną autobusą.
„Sovietiniais laikais buvo vadinamieji lazai, tai pradžioje su tokiais važinėjau. O dabar jau 11 metų dirbu su mersu, - šypsojosi vairuotojas. - Rodytųsi, ilgai vienoje vietoje užsibuvau, tačiau greit laikas eina, be to, jo ir neskaičiuoji, kai patinka darbas. Anksčiau būdavo lengva iš vieno darbo pereiti į kitą, dabar sunkiau yra, nes jau ir amžius savo daro. Nebelabai gausi darbo tada, tai ir saugai esamą kaip savo akį.”
A.Samavičius teigė, jog lietuvių vairuotojai, užsienyje pasisėmę žinių, jas pritaiko Lietuvoje. Aišku, tik tas, kurios tikrai sektinos.
VŽ Faktas
Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU garbės medaliai, diplomai ir ženkliukai teikiami nuo 2007 metų. Šiuos apdovanojimus skiria Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU generalinė asamblėja.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
