respublika.lt

Gera verslauti, kai valstybė šeria visas tekstasnuotraukos (121)

2020 liepos mėn. 25 d. 13:58:25
Danas NAGELĖ

Ar įmanoma savo milijoninės vertės turtą per metus padidinti beveik 7 kartus? Ypač jei verslo pagrindas - mokyklų bei vaikų darželių tinklas? Pasirodo, įmanoma, jei esi konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė ir jei gauni iš valstybės pačių įvairiausių „dovanėlių“.

×
nuotr. 9 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas


Neskursta, bet yra remiami

„Vakaro žinios“ jau skelbė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paviešintą informaciją apie politikus, pernai valdžiusius daugiausiai turto. Trečioje vietoje pagal turtingumą rikiavosi Austėja Landsbergienė. Tiesa, ji politikė - tik sąlyginai. Tiesiogiai politikoje nedalyvauja, tačiau jos sutuoktinis - parlamentaras, konservatorių lyderis G.Landsbergis.

Tai štai: A.Landsbergienė, 2018 m. valdžiusi turto už 1,87 mln. eurų, pernai jį padidino beveik 7 kartus - iki 12,9 mln. eurų. Turtus ji susikrovė valdydama privačių darželių bei mokyklų tinklą. Bepigu nesusikrauti, kai už vietas privačiuose darželiuose bei mokyklose iš tėvų imama po 500 eurų per mėnesį ir daugiau, o privatus verslas dotuojamas ir valstybės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbė, kad pernai 68 šalyje veikiančioms privačioms mokykloms finansuoti išleista apie 22 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Kai ką papiktino

Tai sukėlė kai kurių parlamentarų pasipiktinimą.

„Mūsų valstybinės mokyklos merdėja, šiuo metu mokytojų algoms pakelti jūs karštligiškai ieškote pinigų ir sunku jums tesėti duotus pažadus. Ministre, koks yra jūsų asmeninis požiūris į tai, kad mes finansuojame privačių mokyklų mokinius ir tuo sudarome tokias nelygias galimybes, nes tie, kurie turtingesni, turi galimybę gauti geresnį išsilavinimą?“ - švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pernai klausė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Tačiau kaip ji pati dabar sako, sulaukė tik abstraktaus atsakymo.

„Man užkliuvo VMI informacija dėl A.Landsbergienės turto pagausėjimo tokiu mastu. Valstybė finansuoja privačius darželius ir mokyklas, nors iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad privačios ugdymo įstaigos yra pelno, ir nemažo, siekiančios organizacijos. Iš kur kitur tokie turtai? Akivaizdu, kad veikla - nenuostolinga. Gal dar ir ypatingos sąlygos kai kuriems asmenims sukuriamos. Kalbu ne tik apie valstybės dotacijas iš moksleivio krepšelio, bet ir apie tai, kad sudaromos sąlygos sklypams gauti, prieinama kitiems neprieinama informacija, kur gali pigiau kokias patalpas įsigyti. O tam reikia turėti politinį užnugarį“, - „Vakaro žinioms“ teigė parlamentarė.

Bent iš tėvų neimtų

Anot R.Budbergytės, taip vaikams sudaromos diskriminacinės sąlygos: mokesčių mokėtojų pinigais iš dalies finansuojamos privačios įstaigos, į kurias patekti gali tik didžiules pajamas turinčių šeimų atžalos, nes įmokos už mokslą ten - žvėriškos. Tiesa, politikės teigimu, tai dar nereiškia, kad ugdymo kokybė ar aplinka bus kokybiškesnė nei valstybinėse institucijose. Tos pačios A.Landsbergienės darželiai buvo patekę į specialistų akiratį dėl įvairiausių higienos normų pažeidimų - nuo tokių, kad tėvai turi plauti patalynę, iki tualetų ir prausyklų be durų.

„Jei imi iš tėvų pinigus, tai neimk iš valstybės. O kai yra toks „miksas“, bet pilna visokiausių higienos normų pažeidimų, tai situacija negali nekelti pasipiktinimo“, - tvirtino R.Budbergytė.

Mįslingas asfaltas

Profesorius Vytautas Daujotis kalbėjo dar griežčiau. Pasak jo, pikčiausia, kad valstybė darželius ir ypač mokyklas uždarinėja, nes jas išlaikyti (ypač mažesnes) yra nuostolinga, o verslui mokesčių mokėtojų pagalba leidžiama iš to susikrauti didžiulius pelnus.

„Aišku, tai leidžiama ne kiekvienam verslui. Tik tam, kuris turi politinį užnugarį. Tada pasipila korupcijos elementai, kai perimami pastatai, sklypai, sudaromi euro vertės sandoriai dėl milijoninės vertės sklypų, tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio.

Arba turime LRT, kuri atlieka įvairius žurnalistinius tyrimus, jais didžiuojasi, tačiau Landsbergių niekada nelies, nes yra konservatorių ruporas.

Dar noriu kai ką pasakyti nuo savęs. Gyvenu Vilniuje, Kalnėnuose. Čia pastatyta nauja Karalienės Mortos mokykla. Didžiulio sklypo perėmimas kainavo eurą. Tai gali tik išrinktieji. Įdomus ir kitas dalykas. Kai prasideda kokios statybos, keliai tiesiami paskiausiai, laukiant, kad žmonės neapsikentę patys asfaltuos. O šalia Karalienės Mortos mokyklos išasfaltuoti visi keliukai, nors šalimais gyvenamieji namai dar nė nepradėti statyti. Ir, kiek suprantu, A.Landsbergienė už tai nemokėjo, nes tai būtų milijoninės išlaidos“, - dėstė V.Daujotis.

Galima tik vienai šeimai


Pasak jo, kai gaunamos valstybės dotacijos ugdymo įstaigų tinklui išlaikyti, kelius nusitiesti nekainuoja, bepigu ir tokį turtą susikrauti.

„Tačiau tai gali tik viena šeima. Pažįstu žmones Pavilnyje. Jie įsteigė mokyklą, nes lietuviškų mokyklų šiame krašte trūksta, gavo šiokią tokią paramą, bet tai ir viskas. Žmonės dirbo juodai, nes savivaldybė trukdė, lietuviai dabar mokyklą lanko, tačiau viską reikėjo sukurti savomis jėgomis. Ir jų verslas niekada neišsiplės kaip Austėjos, nes neturi politinio užnugario“, - įsitikinęs profesorius.

Netvarka ir medicinoje

Pašnekovo teigimu, yra visiškas absurdas, kad komercija paverčiamos tokios opios sritys, kaip švietimas ar net medicina.

„Štai ir privačios gydymo įstaigos, kuriose gydytojas už 100 eurų net neapžiūrės, gauna valstybės finansavimą. Bet žmonės vis tiek eina, nes valstybinėse įstaigose sukuriamos dirbtinės eilės. Kodėl sakau, kad dirbtinės? Nes jei jos būtų tikros, tai nuolat ilgėtų, jei gydytojai iš tikrųjų nespėtų. Bet jos neilgėja, lieka tokios pat, kad nekiltų dar didesnis pasipiktinimas. Nors gydytojai spėja, nes net ir valstybinėse įstaigose, jei susimoki, gali patekti kad ir rytoj. O eilės reikalingos, kad privačios įstaigos, kurios priklauso politikų artimiesiems, draugams ar kuriose dirba giminės bei draugai, galėtų užsidirbti.

Taip pat privačioms gydymo įstaigoms pataikaujama iš baimės. Pajudinti kažką labai sunku. Kadaise buvo kilęs skandalas su medicinos profesūra, kuri dirbdama per kelias vietas gaudavo milžiniškas algas. Tuomet paklausiau vieno įtakingo Seimo nario, kas čia darosi, kodėl neįvedama tvarka. Tai jis man pasakė: „Aš to nedarysiu, nes pas juos gydausi, jie man kraują perpila. Ir kiti Seimo nariai to nedarys, nes jiems, jų giminėms staigiai pakelia ragelį, staigiai suteikia paslaugas.“ Taip yra ir su Austėja. Viską lemia užnugaris“, - reziumavo V.Daujotis.

Komentuoja taip pat milijonierius, verslininkas, eksparlamentaras Valdemaras VALKIŪNAS:

Aš šokiruotas dėl tokio valstybės ir verslo elgesio, kai naudojamasi įvairiomis valstybės dovanomis verslui plėsti. Pavyzdžiui, aš niekada iš valstybės jokių dotacijų nesu gavęs. Priešingai, pats savus pinigus esu investavęs į infrastruktūrą, kuria naudojasi visi mokesčių mokėtojai. Negalima pakęsti tokių procesų, kai deformuojama moralė, ekonomika, didinamas verslo nepasitikėjimas politikais. Kai valstybė daliai verslo duoda, o jis ima, abi pusės jau balansuoja ant baudžiamosios atsakomybės ribos. Tai yra minkštasis reketas, kai davėjai negali pasipriešinti spaudimui įtakingų gavėjų, kurių godumui nėra ribų. Tai - sistemos diskreditacija.

Landsbergių verslas, beje, jau įžengė ir į Latviją. Bėda ta, kad įstatymus jie pasuka į savo pusę. Paskui sako, kad viskas yra teisėta. Tai hibridinė demokratija, kai vieni nusiperka įstatymus, o paskui sako, kad visiems jų reikia laikytis. Svarbiausia yra susitarimas į ateitį dėl grobio: mes jums vieną įstatymą, jūs mums - kitą.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (121)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAJAMOS: „Klaipėdos naftos“ liepos mėnesio naftos terminalų preliminarios pardavimo pajamos siekia 2,4 mln. eurų, ir lyginant su praėjusių metų liepa, yra 0,5 mln. eurų, arba 17,2 proc. mažesnės.
  • GAISRAS: šeštadienio naktį, 03.21 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Tauragės mieste dega lentpjūvė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar reikėtų ilginti atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

+15 +17 C

 

+16 +18 C

 +27 +29 C

+28+30 C

 

+24 +26 C

1-2 m/s

1-2 m/s

 

1-2 m/s

       

Nuorodos