Generalinė prokurorė Seimui pristatė kreipimąsi dėl P.Gražulio neliečiamybės panaikinimo

„Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys (...) leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 metų gegužės 26 dieną apie 12 val., kalbėdamas viešai Lietuvos Seimo Respublikos patalpose, galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 170 str. antroje dalyje viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę LGBT+ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos“, – ketvirtadienį Seimo posėdžio metu teigė N. Grunskienė.

Pasak N. Grunskienės P. Gražulis praeitų metų gruodžio mėnesį buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Visgi, pasak jos, parlamentaras apklausos metu tikino savo kaltės nįžbelhiantis.

„Šios apklausos metu duoti parodymus apie tiriamą įvykį Seimo narys P. Gražulis atsisakė, teigdamas, kad savo kaltės neįžvelgia. Taigi, šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu P. Gražuliu atlikti“, – sakė N. Grunskienė.

Generalinė prokurorė akcentavo, kad tolesnis baudžiamasis procesas, ikiteisminis tyrimas, pranešimo įtarimą surašymas ir jo įteikimas, taip pat P. Gražulio kaip įtariamojo apklausa ar kardomųjų priemonių taikymas nėra galimas be Seimo sutikimo.

 „Todėl (...) prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – sakė ji.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiais pripažinti 5 asmenys

N. Grunskienė Seime žurnalistams sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu P. Gražulio atžvilgiu nukentėjusiaisiais pripažinti 5 asmenys, taip pat ir viešoji įstaiga „Europos Žmogaus teisių fondas“. Anot jos, tyrimo metu apklausti 18 liudytojų, apžiūrėti 7 vaizdo įrašai, kuriose užfiksuoti Seimo nario pasisakymai, gautos trys ekspertų išvados.

Generalinė prokurorė tvirtino, kad ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas 2022 m. gegužę, užtruko dėl minėtų ekspertų išvadų dėl P. Gražulio teiginių.

„Ikiteisminis tyrimas užtruko todėl, kad, kaip minėjau, buvo skirtos trys užduotys specialistams ir užtruko, nes reikėjo laukti atsakymų iš jų“, – sakė N. Grunskienė.

Ji teigė nesutinkanti su dalies Seimo opozicijos nuomone, kad prokuratūra, pradėjusi tyrimą dėl P. Gražulio pareiškimų, politikuoja.

„Nemanau, kad yra pagrindo apkaltinti prokuratūrą politikavimu, kadangi prokuratūra vadovaujasi Baudžiamuoju kodeksu ir Baudžiamojo proceso kodeksu“, – tvirtino generalinė prokurorė.

ELTA primena, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužę parlamente užfiksuotų Seimo nario P. Gražulio pasisakymų apie homoseksualius asmenis. Seimas tąkart svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Po pateikimo Seimui pritarus įstatymo projektams, P. Gražulis Seime priėjo prie LGBT bendruomenės atstovų ir ėmė kalbėti apie „homoseksualizmą, pederastiją, apie platinamas venerines ligas“.

„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (...) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį, – kreipdamasis į LGBT atstovus kalbėjo P. Gražulis.

Tai jau antras kartas, kai Generalinis prokuroras prašo panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą.

Pirmą kartą teisinis Seimo nario imunitetas P. Gražuliui buvo panaikintas 2020 metų gruodį, pareiškus įtariamus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.

Tą syk Apeliacinio teismo sprendimu politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas UAB „Judex“ interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.