Joniškyje gyvenanti Andželika Budginienė renka skirtingų rūšių kaktusus, kurių šiuose namuose - jau apie 150 egzempliorių. Kaktusai patys įvairiausi - nuo mažų, vos kelių centimetrų dydžio gumbelių, išlindusių iš žemės, iki keliasdešimt centimetrų aukštaūgių.
Andželikos namuose ant palangių, stalų vienas šalia kito rikiuojasi patys įvairiausi sukulentai. Visi jau gerokai „išsibudinę“ po žiemos miegų, tie, kurie paprastai rudenį numeta lapus ir per žiemą besiilsi, dabar sparčiai vyniojasi liaunomis vijoklinėmis šakelėmis, krauna pumpurus.
Tarp 150 egzempliorių, supirktų, suieškotų per trejus ketverius metus, išsiskiria kaudeksai - augalai su smarkiai sustorėjusia augalo stiebo ar šaknies dalimi, iš kurios į viršų išsiraizgo lapuotoji dalis, būnanti skirtinga: lapija gali priminti ilgas juostas arba mažus koralus, bet pasitaiko ir labiau akiai įprastų formų. Kaudeksų gumbai atrodo egzotiškai tarsi kankorėžiai, kempinės, burokai ar neįprasta mediena. Vegetacijos metu jie kaupia drėgmės atsargas. Auga šie augalai ne tik Afrikoje, bet ir daugelyje šiltų egzotinių kraštų.
Andželika vertina šiuos augalus, kurie jai įdomūs savo išvaizda ir tarsi neskubėjimu gyventi: auga lėtai, nereikalauja ypatingos priežiūros, ir nežinai, kada sugalvos šeimininkę nustebinti žiedais. Žiedeliai paprastai nebūna labai išvaizdūs, jie nedideli, balzgani, beveik bespalviai, tačiau itin laukiami. Kaudeksai - nepigūs, kuo didesnis jo gumbas, tuo labiau auga kaina. Gali siekti nuo dešimties iki kelių šimtų eurų.
„Aš nelabai mėgstu aštrių, ryškiai spygliuotų kaktusų, labiau patinka su mažais spygliukais, lyg plaušeliais apsipylę, taip pat lapuoti, aišku, ir kaudeksai. Parduotuvėje pamačius naują rūšį, kurios dar neturiu, sunku pro šalį praeiti. Ir pinigų negaila, kai įsigyji mylimą augalą, nors kiti žmonės gal ir nesuprastų“, - atvirai dėsto joniškietė.
Kaktusų mylėtojai patinka ir Myrmecodia, kuri vazone atrodo lyg storas gumbuotas medis, o jo viduje iš tiesų pilna ertmių, išsiraizgiusių labirintų. Gamtoje tuose augalo kūno tuneliuose įsikuria įvairūs vabalai, ypač juos mėgsta skruzdėlės, kurios ten gyvena, prisineša maisto, taip kartu likučiais, išmatomis ir išskiriama rūgštimi pamaitindamos ir namus atstojantį augalą. Myrmecodia yra epifitas, kuris pats auga ant kitų medžių ir taip išgyvena.
Dailūs ir vadinamieji gyvieji akmenėliai, kurie savo forma primena stačiai į žemę sukištus kaulus. Jie gamtoje auga beveik be dirvožemio, tarp akmenų.
Apsilankiusius visada žavi gražūs žiedai, tik juos dažniausiai galima pamatyti vasarą. Pasak gėlininkės, vienu metu iš jos turimų pusantro šimto kaktusų yra žydėję 15-20. Štai, echinopsiai, kurių moteris augina apie tris dešimtis, išskleidžia be galo gražius dviejų delnų dydžio žiedus. Ne mažiau žavūs ir raudoni, rausvi, tamsesniu atspalviu apkraštuoti dykumų rožės žiedai.
„Turiu labai retą kaktusą Astrophytum Caput Medusae, kurio gumbas auga po žeme, o paviršiuje išdygsta ilgi koteliai, primenantys medūzos čiuptuvėlius. Jo gelsvi žiedai intensyviai kvepia medumi. Šio augalo sėklų parsisiunčiau iš Čekijos, nes Lietuvoje niekur neteko matyti. Išdygo trys, bet liko tik vienas. Jis dar labai jaunas, bet jau antrais metais sukrovė žiedą, o vyresni paprastai jie visi apsipila žiedais“, - pasakoja A.Budginienė.
Kaktusų žydėjimas - ypatingas: jų pumpurai auga, ilgėja ir staiga tarsi sprogsta, išsiplečia didžiulėmis taurėmis, primindami forma krokus, vandens lelijas arba karpytas plunksnas. Spalvos liejasi nuo akinamai baltos iki pieno gelsvumo, citrininės, ryškiai geltono kiaušinio trynio, alyvinės, rausvos...