Vilniaus Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl išlieka grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus.
1 nuotr.
Pasak vidaus reikalų ministro patarėjo Karolio Vaitkevičiaus, kalno būklės stebėjimą atliekanti Kultūros ministerija (KM) turi pateikti stabilizavimo priemonių planą Vyriausybės komisijoje artimiausiu metu.
Pasak Kultūros ministerijos (KM), Gedimino kalno šiaurinis šlaitas stabilizuotas.
ELTA primena, kad valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno nuošliaužų Vilniaus piliavietės teritorijoje Vyriausybė nutarė skelbti prieš metus.
Dar pusmečiu anksčiau Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją šioje teritorijoje. Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, jei savivaldybės lygmens ekstremali situacija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, tai turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.
Gedimino kalnas arba Pilies kalnas - erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos, priklausanti Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui.
Gedimino kalnas per daugelį šimtmečių apgriuvo, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių, o jo nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų.
Kalnas buvo be medžių, bet XX a. pabaigoje buvo visiškai užaugęs medžiais, kurie 2011-2013 metais buvo visiškai iškirsti.
2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016-2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų.
Manoma, kad nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti ant kalno šlaito įrengtas funikulierius, papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.
