1 nuotr.Į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo gėlynus atsikrausto daugiau kaip 60 gebenių lipikių: šie augalai, minint pasaulinę Laimės dieną, buvo eksponuoti Kauno „Akropolyje". Instaliacijai pasibaigus, augalai padovanoti ir antram gyvenimui atvyko į VDU Botanikos sodą, kur pakeltose lysvėse papildys naujai kuriamas ekspozicijas bei gėlynus.
Kaip pastebi Botanikos sodo specialistai, nors šios gebenės kambariuose auginamos dar nuo XIX a., tačiau didžiojoje Europos dalyje yra populiaresnės kaip lauko augalas.
Gebenė lipikė - Hedera helix - tai visžalė laipiojanti liana, pridėtinių šaknelių pagalba lipanti medžiais, tvoromis bei sienomis. Kai nėra į ką lipti, gebenė driekiasi žeme ir lyg kilimas gali padengti didžiulius žemės plotus. Natūraliai ji auga Europoje ir Pietvakarių Azijoje.
Beje, tai vienintelė gebenė, natūraliai auganti ir Lietuvoje, tiesa, reta, todėl įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Lapai sodriai žali, žvilgantys, skiautėti. Yra sukurta nemažai veislių įvairiai margintais lapais. Gebenės - nereiklūs augalai. Gerai auga vidutinio drėgnumo ir trąšumo, vandeniui ir orui laidžioje dirvoje, daliniame pavėsyje. Deja, žiemomis Lietuvoje gebenės dažnai apšąla, bet pavasarį dažniausiai atželia.
Įvairiose kultūrose ir religijose gebenės turėjo įvairias simbolines reikšmes. Pagonys ir krikščionys jas laikė amžinojo gyvenimo simboliu. Dėl labai tvirto prisitvirtinimo prie atramos, kuria lipa, gebenės Anglijoje Viktorijos laikais buvo laikomos tvirtos draugystės simboliu ir jų motyvai buvo itin populiarūs dovanose. Senovės Graikijoje nugalėtojai kartais buvo vainikuojami gebenių vainikais.
