respublika.lt

Gąsdinimai „korona“: ko laukti rudenį? (120)

2021 gegužės 11 21:20:00
Olava STRIKULIENĖ

Vokietijoje, Bavarijos žemėje, jau antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos atšaukiamas garsusis „Oktoberfest" festivalis, organizuojamas Miunchene nuo 1810 metų. Anksčiau šią tradiciją pertraukdavo tik karai, o dabar jau gegužę aišku, jog nieko gero nelauk. Vadinasi, 83 milijonus gyventojų turinti Vokietija, jau paskiepijusi apie 30 proc. savo piliečių, vis vien netiki, jog ateinantį rudenį pandemija bus nugalėta. O kokios prognozės Lietuvoje, irgi skubančioje skiepytis? Kokio rudens ar žiemos mums tikėtis?

×
nuotr. 11 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Imunitetas - po kelerių metų

Iš šalies matoma, jog virusas tarsi banguoja. Vos kuri valstybė ima džiaugtis, jog susirgimų skaičius mažėja, susirgimų ima daugėti kaimyninėje valstybėje. Vos kaimyninė su virusu šiek tiek apsitvarko - ir vėl kažkur pasaulyje ima daugėti naujų susirgimų bei viruso atmainų. Šiuo metu, pavyzdžiui, šylant orams, susirgimų skaičius po truputį ėmė mažėti Šiaurės pusrutulio žemynuose. Bet kas bus po vasaros? Ar tokie „bangavimai" virusologijos mokslo požiūriu yra anomalūs, ar tipiški?

Vilniaus universiteto profesorius, virusologas Saulius Čaplinskas atsakė, jog vadinamieji bangavimai yra visiškai tipiškas reiškinys, kai kvėpavimo ligos plinta oro lašeliniu būdu:

„Tas bangavimas priklauso nuo oro ir žmonių bendravimo būdo.

Esu rašęs, kad per artimiausius 2-4 metus gali būti tokių pabangavimų, priklausomai nuo to, kaip dauginsis virusas ir kaip elgsis žmonės. Pasirodo, teks gyventi naujoje realybėje. Užtruks 3-4 metai, kol populiacijoje susidarys imunitetas virusui, žmonėms persirgus ar pasiskiepijus. Tada virusas negalės taip sparčiai plisti ir taip stipriai mutuoti.

Kai virusas gali greitai plisti nuo vieno žmogaus prie kito, nuo gyvūno ir vėl prie žmogaus, tada atsiranda ypač dideliu greičiu plintantys štamai, tokie kaip braziliškas štamas, kuris greitai gali užkrėsti aplinkinius."

Jei koronavirusas taip linkęs mutuoti, ar gali būti taip, jog Telšiuose šis virusas šiek tiek skiriasi nuo Druskininkuose esančio viruso? Ar gali virusas mutuoti ir tokioje nedidelėje teritorijoje, kaip Lietuva?

„Aišku, kad gali, - atsakė profesorius A.Čaplinskas, - bet virusui geresnės sąlygos nuolat keistis, kur yra daug žmonių ir daug kontaktų per trumpą laiką. Todėl negalima lyginti Telšių ir Indijos."

Vakcinų gamybą - į Lietuvą?

Jei su virusu teks gyventi dar 3-4 metus, gal tikslinga gamintis vakcinas Lietuvoje? Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, šioje srityje netgi būtų galima kooperuotis su Lenkija ar Vokietija. Profesorius S.Čaplinskas vakcinų gamybos Lietuvoje galimybės taip pat neatmetė:

„Jeigu mes žinome, kad biotechnologijos Lietuvoje yra aukštai išvystytos - mūsų valstybėje pagamintus fermentus perka užsienyje žymūs institutai, tai kodėl gi ne? Dėl gamybos kaštų efektyvumo turėtų pasisakyti specialistai iš ekonominės pusės. Bet jei gamyba apsimokėtų, būtų visiškai logiška gaminti vakcinas Lietuvoje ir tai daryti kuo greičiau. Šitų vakcinų reikės. Pasaulyje nauji vakcinų gamybos fabrikai statomi. Reikėtų ir mums nepavėluoti. Būtų proga ir būtų gaila ja nepasinaudoti. Jei mokslininkai ir verslas mato perspektyvą."

Idėja vakcinas gamintis Lietuvoje nenustebimo ir Seimo nario, buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos:

„Nežinau, ar ekonomiškai apsimokėtų, nesu ekonomistas, bet šiaip įmonių, kurios techniškai galėtų vakcinas gaminti, manau, yra. Viskas, ko gero, priklausytų, ar reikėtų papildomų investicijų, ar turime kvalifikuotų darbuotojų.

Šiaip visai Europai reikėtų būti nepriklausomai ne tik dėl vakcinų, bet ir dėl vaistų. Siekiant didesnio pelno, farmacijos produktų gamyba buvo iškelta į Kiniją, į Indiją, kur pigesnė darbo jėga, o per pandemiją pajutome, kokią mokame už tai kainą. Gaunant vakcinas, atsidūrėme eilės gale. Tad jei Lietuva gali vietoje vakcinas gaminti, būtų dvigubai geriau. Ir sau turėtų, ir galėtų uždirbti, tiekdama vakcinas kitiems.

Be to, vakcinų gamyba - tai aukštos technologijos, kuriančios didelę pridėtinę vertę. Bet ar mes pasirengę Lietuvoje gaminti vakcinas - negaliu atsakyti."

Reikia planuoti revakcinaciją

O kas mūsų laukia rudenį? Nejaugi ir vėl užsidarysime karantinuose? S.Čaplinskas per daug nepaguodė:

„Nėra jokių prielaidų, kad rudenį, orams atšalus, virusas neplis. Turės plisti sparčiau, bet tikėtina, kad tokio sunkaus rudens, kaip pernai, jau nebus, nes dalis žmonių bus paskiepyti arba persirgę. Arba išmokę saugotis.

Labai svarbus faktorius, kad visiems užtektų skiepų ir būtų prieinama revakcinacija. Reikės skiepyti tuos, kurie jau buvo paskiepyti šių metų pradžioje. Jau reikia apie tai galvoti. Kaip naujoje realybėje gyvensime."

A.Veryga taip pat nenudžiugino:

„Dėl rudens - sunku pasakyti, viena aišku, kad pandemija kada nors baigsis, nes visos pasaulyje buvusios pandemijos kada nors pasibaigia. Ir ispaniško gripo pandemija pasibaigė, ir kitos. Tik klausimas - kiek aukų pareikalaus.

Yra du pandemijų pabaigos variantai - arba suveikia vakcinos, arba didžioji dalis žmonių perserga, bet silpniausieji žūsta.

Jei visi žmonės po vieną sėdėtų atskirai, užsidarę, jie negalėtų užkrėsti kitų. O jei žmonės keliauja - pandemija gali plisti greičiau. Tas bangavimas susijęs su tuo, kad būti net ne karantine, bet „lockdown'e", tai yra izoliacijoje, nepavyksta.

Nesu virusologas, sunku komentuoti, bet vasarą susirgimų skaičius gal sumažės ir dėl to, kad daugiau saulės, oro temperatūra aukštesnė, žmonių imuninės sistemos stipresnės, nes saulėje pagaminama daugiau D vitamino.

Pandemijos eiga priklausys ir nuo to, kokiam laikui, žmogui pasiskiepijus ar persirgus, bus įgytas imunitetas. Gal pandemija savaime užges, o gal taps panaši į sezoninį gripą ir reikės revakcinuotis kiekvieną rudenį.

Pandemija tęsiasi tik metus, tų duomenų, kaip ji vystosi, dar tik laukiame."

 

Komentuoja seimo narys, sveikuolis Dainius Kepenis:

Aš pats pasiklausinėju sveikuolių klubų, ar žmonės stipriai serga COVID-19, bet niekas juose negirdėjo sunkių atvejų. Jei kas nuo koronaviruso susirgo, tai lengvai.

Per pandemiją žmonės ėmė daugiau rūpintis savo sveikata. Ypatingai praėjusią žiemą turbūt nebuvo Lietuvoje nė vieno upelio ar ežero, kur žmonės nebūtų iškirtę eketės ir nesimaudę. Dviračių takai dabar pilni dviratininkų. Teisingas posakis, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Grūdinimasis apima ne tik judėjimą, bet ir dvasinės ramybės ieškojimą. Lietuvoje sveikuolių yra daugiau nei 100 tūkstančių ir jie visi tikrai neskuba skiepytis. Ten yra žmonių nuo 25 metų iki 70 metų. Daug stipriau ir gripu sirgdavo tie, kurie dabar susirgo koronavirusu. Viena aišku, kad natūralus imunitetas yra labai svarbus. Žmonės ėmė vis mažiau abejoti, ar reikia grūdintis.

O kodėl žmonės skiepijasi? Nes jaučia didelę baimę numirti, o vakcinų gamintojai garantuoja, kad pasiskiepiję tikrai nenumirs.

Labai pasigendu mūsų mokslininkų pozicijos Lietuvoje. Jie tupi krūmuose... Mes neturime mokslinės informacijos, kodėl žmonės, esantys toje pačioje aplinkoje ar šeimoje, vieni koronavirusu suserga, o kiti išlieka sveiki. Seišelių salose visi gyventojai po du kartus paskiepyti, bet ir vėl serga.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (120)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar STT turi teisę naudoti jėgą prieš Seimo narį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Savaitgalį buvo išrinkti dviejų partijų pirmininkai. Kuriuos iš šių politikų rinktumėte Jūs?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +17 C

+9 +18 C

 

+11 +19 C

+15 +21 C

+19 +23 C

 

+16 +21 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-7 m/s

       

Nuorodos