Gandrai vis arčiau žmonių

Svečias ar namiškis?

Kaip gandras atsirado pavasarį mieste? Ir kodėl neskuba ieškoti lizdo, kalbėjomės su Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovu Raimondu Smagurausku. Gamtininkas patvirtino savaitgalį sulaukęs ne vieno skambučio. Šeštadienį žmonės pranešė apie Degučių rajone, prie prekybos centro, stypsantį gandrą. Atvažiavo gandro gelbėti, o jis pakilo ir nuskrido. Sekmadienį prie daugiabučių Tarpučių rajone matytas, greičiausiai būsiąs tas pats. „Natūralu, kad žmonės nerimauja, kai laukiniai paukščiai pradeda skverbtis į jų gyvenamąją aplinką. Visiems atrodo, kad gandras turėtų stovėti kažkur ant stogo, ant stulpo, pievoje varlinėti, o kai vaikšto mieste prie namų, atrodo keista. Bet laukiniai paukščiai, tuo labiau gandrai, žmonių draugijos nebebijo. Vis dėlto tam turi būti priežasčių“, - aiškino Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovas. Pasak gamtininko, marijampoliečius stebinęs paukštis iš pažiūros yra jaunas, o jauni gandrai pirmaisiais, antraisiais metais neperi, neieško lizdų, poros. Gandrai nėra bendruomeniški, gali gyventi po vieną.

„Kas žino, gal šitas gandras jau yra miestietis ir čia liks. Esame gavę pranešimų, kad vienas Marijampolėje peržiemojo. Geriau prie paukščio arti neiti, netrikdyti. Jei jis po kelionės nusilpęs, gal nori pailsėti. Jei sergantis, tuo labiau. Lesinti taip pat nereikia. Maisto gamtoje šiuo metu gandrai gali susirasti“, - paaiškino gamtininkas.

Kaip sakė R.Smagurauskas, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija neturi kur priglausti paukščių. Esant būtinybei, kviestų gyvūnų globėjus. Miestiečius savaitgalį stebinęs gandras, pasak gamtininko, neatrodė badaujantis, skristi gali. Todėl paimti į nelaisvę nebuvo reikalo.

Gandriukai risis ne vienu metu

Gandrų elgseną tyrinėjančio Gamtos tyrimo centro mokslininko Mindaugo Dagio manymu, pavasarį mieste sutiktas gandras gali būti nusilpęs po migracijos. Todėl laikosi prie žmonių, kur gauna maisto. Jei paukštis sunkiai paeina, gali būti susirgęs. Prie laukinio paukščio nėra ko eiti. Reikėtų kviesti specialistus, kurie spręs, ar reikia įsikišti. Vien todėl, kad paukštis vaikšto aplink namus, nėra rimtas signalas, bet jei neskrenda, vadinasi, jam reikia pagalbos. Antraip šunys ar laukiniai gyvūnai gali sudraskyti.

„Ne visi paukščiai, ypač gandrai, baidosi miesto. Migruojantys per Bosforo sąsiaurį virš Stambulo praskrenda ir nieko. Kelių tūkstančių kilometrų kelionėje dideli paukščiai pavargsta, sulysta. Jiems reikia atsigauti, todėl gali ir mieste prisiglausti. Gandrai yra įpratę prie žmonių perėti, žmogaus nevengia“, - komentavo ornitologas.

Pasak M.Dagio, gandrai jau turėtų būti parskridę visi. Gal tik jaunikliai užstrigo. Nes jų nespaudžia laikas perėti. Pirmi sugrįžę gandrai jau kiaušinius sudėjo. Gegužės antroje pusėje turėtų ristis jaunikliai.

Paukščius tyrinėjantys mokslininkai patikimų duomenų apie gandrus gauna iš jų pačių nešamų GPS siųstuvų. Prietaisai pritvirtinti ant paukščių nugaros. Siųstuvais pažymėti šeši gandrai. „Pastarieji mūsų žymėti gandrai sugrįžo tik praėjusią savaitę. Kiti - prieš tris savaites. Pirmasis stebimas gandras grįžo per pačias Gandrines, kovo 25 d. Šiemet gandrai labai nevienodu laiku parskrenda. Iš to galima spręsti, kad perėjimo metas bus mažiau sinchronizuotas nei ankstesniais metais. Matysime, kad vieni gandriukai lizduose jau sparnais mojuoja, o kiti dar pūkuoti tebetupi“, - aiškino mokslininkas. Nevienodo grįžimo priežastys gali būti įvairios. Vis dėlto gandrai jau nebeskrenda žiemoti taip toli, kaip anksčiau skrisdavo. Laikosi piečiau Sacharos, Sudane, Čade. Tik vienas žymėtas žiemojo toliausiai, Tanzanijoje.