Vėsas balandis džiugino tik ankstyvųjų pavasario žiedų mylėtojus. Užsitęsė žibučių žydėjimas, santūriai galvas kėlė tulpės, narcizai. Naktimis užklupdavusi šalna tiesiog neturėjo ką žnaibyti. Sodai, staiga atvėsus orams, nebuvo spėję išskleisti žiedynų. Vienur - laimėjome, o kitur - pralaimėjome. Šit daržininkai skundėsi, kad ankstyvosios daržovės nustojo augti, ir dėl to jų kainų negali nuleisti.

Staigios permainos kerta sveikatai

Specialistai pastebi, kad ryšys tarp įvairiausių gamtos reiškinių ir žmonių sveikatos būklės yra labai glaudus. Staigiai pasikeitus orams, į ligonines suplūsta daugiau pacientų. Tiek medikai, tiek klimatologai, pažymi, jog gamtos reiškiniai, oro sąlygos žmogaus nesusargdina, jos tik signalizuoja apie turimas bėdas. Turintiems sveikatos problemų patariama atidžiau sekti prognozes.

Pasak Bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidento prof. Juliaus Kalibato, žymios oro permainos sveikatai tikrai nėra į naudą. O tokių permainų sulaukiame vis dažniau. Orai neretai gali pasikeisti ne per savaitę, o paros eigoje. Rytą karšta, o į pavakarę gali praversti ne tik skėtis, bet ir paltas.

„Neretai paros temperatūrų skirtumas būna 10 laipsnių ir daugiau, o organizmas nėra adaptuotas tokiai temperatūrų kaitai. Anksčiau gamtoje viskas vykdavo tolygiau, ir žmogus tikrai buvo pratęs prie kitokių temperatūros švytuoklių. Ekstremalūs temperatūros pokyčiai atsiliepia širdies kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, o tos ligos yra vienos pagrindinių, nuo kurių mes kenčiame. Gali būti daugiau infarktų, daugiau insultų. Be abejonės, orų kaita įtakos turi sergantiems psichikos ligomis. Ir ne tik šiomis ligomis sergantiems, o ir turintiems jautresnę psichikos sistemą. Jie tikrai jautriai reaguoja į temperatūrų svyravimus. Taip pat gali paūmėti lėtinės ligos bei gali atsirasti naujų ligų", - sakė prof. J.Kalibatas.

Pasak mediko, kad ne taip kenktų orų permainos, yra svarbu tinkamas apsirengimas. Tarkim, rytą - šalta, žmogus apsirengia gana šiltai, o staiga pakilus temperatūrai, gresia perkaitimas. O per daug išsirengę, staigiai orams persimainius, gali persišaldyti. Esant aukštai temperatūrai šiltai apsirengęs žmogus išprakaituoja. Išprakaitavus, kraujas tirštėja. Kai kraujas tirštėja, didėja trombų ir tromboembolijų susidarymo grėsmė.

Pagailėjo bent sodų

„Jei žmogaus sveikatai ekstremaliai besikaitaliojanti orų temperatūra ne į naudą, gyvūnai prisitaiko ir išgyvena", - pastebėjo Hidrometeorologijos tarnybos klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas. Parskridę paukščiai neturėjo pajusti didesnio diskomforto. Jiems svarbu išsimaitinti.

Pasak klimatologo, ilgalaikės prognozės tampa nedėkingos. Reiktų mums pagaliau atsigręžti į liaudies patarlę, kad viena kregždė dar ne pavasaris, ir nepulti dėliotis ankstyvų planų. Šit paskutinis balandžio dešimtadienis buvo labai šaltas. Bet antras dešimtadienis buvo 2-3 laipsniais šiltesnis nei įprastai. Pietryčių, pietų Lietuvoje temperatūra buvo pakilusi iki vasariškos šilumos, per 20 laipsnių. Anot dr. D.Valiuko, balandis ne tik buvo šiek tiek vėsesnis už daugiametes normas, bet ir kontrastai buvo didžiuliai. Vis dėlto šiųmetis balandis nebuvo pats vėsiausias iš anksčiau buvusių. Toks - per viduriuką. „Orų kontrastus paspartino klimato kaita. Keičiasi orų cirkuliacijos. Tendencijos nėra kasmetinės, iš jų negali pasimokyti. Kiekvieni metai labai individualūs", - pastebi klimato žinovas.

Prognozuoti esą vis sunkiau. Ilgą laiką buvo prognozuojama, kad ši gegužė turėtų būti įprastinė ilgametėm normom, bet dabar jau numatoma, kad gegužė bus vidutiniškai vienu laipsniu šiltesnė. Vidutinė gegužės paros temperatūra yra 12,5 laipsnio, vadinasi, galime tikėtis 13,5 laipsnio temperatūros. Būsią svyravimų, bet kardinalių pokyčių nematyti. Lietumi ir sniegu mūsų kraštą apdovanojęs balandis, gegužės pradžia, antroje jos pusėje drėgme nesišvaistys. Kritulių būsią mažiau. Bet ne kritiškai mažiau.

Anot D.Valiuko, visa laimė, kad balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje užslinkę šalti orai mūsų sodų nenusiaubė - augalų vegetacija iki atšalimo dar nebuvo prasidėjusi. Tuo metu Vidurio Europa gamtos kirtį pajuto. Nuo šalnų nukentėjo įsižydėję jų vynmedžiai, vaismedynai.