respublika.lt

Galynėdamiesi su COVID-19 nepamirškime: kitos ligos niekur nedingo (85)

2021 spalio 24 11:30:00
Gediminas JAKAVONIS

Nors greit bus dveji metai, kai viso pasaulio dėmesys sutelktas į kovą su koronavirusu, medikai įspėja, jog mirštamumas nuo kitų ligų nemažėja, o jų gydymui tenka skirti mažiau dėmesio. Ypač daug žmonių gyvybių kasmet pareikalauja kraujagyslių ligos. Todėl ne veltui medikai, siekdami atkreipti žmonių dėmesį, vis dažniau kalba apie trombozę, o spalio 13-ąją pažymi Pasaulinę trombozės dieną.

×
nuotr. 2 nuotr.
Kad pacientai išvengtų chirurgų skalpelio, vienas iš medikų patarimų - daugiau judėti. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Apie kraujagyslių ligas, jų priežastis ir gydymą prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo Santaros klinikų medikai - gydytojas kardiologas, profesorius Pranas ŠERPYTIS, Kardiologijos ir angiologijos centro I kardiologijos skyriaus vedėja profesorė Žaneta PETRULIONIENĖ bei Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Augenijus VILIMAS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS. Gerbiami prelegentai, nors šiandien kalbėsime apie kraujagyslių ligas ir kaip jų išvengti, tačiau pradėkime nuo simbolinio klausimo - kodėl pažymima Pasaulinė trombozės diena?


P.ŠERPYTIS: Trombozės dieną įvedė Pasaulinė trombozės federacija. Ji minima spalio 13 d., kadangi ši diena yra vokiečių mediko Richardo Virchovo gimtadienis. Šis žmogus yra nustatęs trombozių atsiradimo priežastis. Trys svarbiausios priežastys ir yra pavadintos jo vardu. Virchovo triada: kraujagyslės sienelės endotelio pažeidimas, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas. Šios trys priežastys skatina trombozės atsiradimą.A.VILIMAS: Apie ligas, susijusias su tromboze, svarbu kalbėti, nes statistika yra negailestinga. Eurostato 2017 m. duomenimis, pagrindinė mirties priežastis Europos Sąjungos šalyse yra kraujotakos sistemos ligos, iš kurių didžiausia yra išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos. Didžiausi standartiniai mirtingumo rodikliai nuo kraujotakos sistemos ligų nustatyti Lietuvoje, Vengrijoje, Slovakijoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos yra daugiau kaip du kartus didesnis nei bendras ES šalių rodiklis. Palyginimas toks: 2017 m. Lietuvoje šis skaičius siekė 822 mirties atvejus šimtui tūkstančių gyventojų, o Prancūzijoje tik 197. Todėl Eurostato ir Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mirtingumas nuo galvos smegenų infarkto yra 2,5 karto didesnis nei ES šalyse senbuvėse, o nuo išeminės širdies ligos - net 3 kartus. Pavyzdžiui, neįgalumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų lemia galvos smegenų sutrikimai, liaudyje žinomi kaip insultai, kurie sudaro 36 proc., ir išeminė širdies liga, sudaranti 30 proc.

Ž.PETRULIONIENĖ: Trombozės diena yra svarbi visam pasauliui ir ypač Lietuvai. Todėl, kad tiek arterinės sistemos, tiek veninės sistemos trombozė visur sukelia sunkias ligas ir nusineša ypač daug gyvybių. Kardiologijoje trombozė labai pavojinga, kalbant apie koronarinę širdies ligą arba išeminę širdies ligą, nes vainikinių arterijų trombozė sukelia daug miokardo infarktų, kurie neretai baigiasi mirtimi, nespėjus atvykti į gydymo įstaigą. Lietuvoje mes turime puikų tinklą ligoninių, į kurias laiku atvykus galima trombu užsikimšusią kraujagyslę greitai atverti. Žinoma, aš kalbu apie „auksines valandas", apie greitą veikimą miokardo infarkto metu.

Veninės sistemos trombozė taip pat svarbi širdies kraujagyslių ligų profilaktikai todėl, kad, atsiradusi kairės kojos venose, ji dažnai sukelia trombinę emboliją. Tai gali baigtis staigia mirtimi arba labai sunkia būkle, kuri vadinasi plaučių arterijos trombų embolija, pasireiškiančia staigiu dusuliu. Tada pacientas turi skubiai atvykti į ligoninę, kur jam galima padėti. Trombozė taip pat labai pavojinga pacientams, kurie turi širdies ritmo sutrikimą, vadinamą prieširdžių virpėjimu. Todėl, tinkamai negydant, neskiriant kraują skystinančių vaistų, prieširdžių virpėjimų metu susiformavę trombai prieširdžiuose gali sukelti galvos smegenų insultą. Žmonės puikiai žino šių ligų pavadinimus ir jų grėsmę - miokardo infarktą, insultą, tik gal mažiau žino plaučių arterijos trombinę emboliją. Taigi, trombozės diena yra ypač svarbi visoms specialybėms, bet labiausiai kardiologams, nes daugelio ligų priežastimi tampa trombai arba krešuliai arterijose arba venose.

G.JAKAVONIS: Kodėl reikia apie tai kalbėti būtent Lietuvoje?

Ž.PETRULIONIENĖ: Šį mėnesį turėjome nuotolinį seminarą, skirtą Baltijos šalims. Aš skaičiau pranešimą apie Lietuvos situaciją, o profesoriai iš Latvijos ir Estijos kalbėjo apie savo šalis. Pradėjau nuo to, kad 2021 m. Europos kardiologų draugija ir Europos aterosklerozės draugija išleido naujas širdies kraujagyslių ligų gaires, kurių mes ypač laukėm. Bet liūdna, kad tose gairėse Europos žemėlapyje Lietuva, priešingai nei Vakarų Europa, priskirta labai didelės rizikos šalių grupei. Mes tame žemėlapyje pažymėti tamsiai raudona spalva, o tai reiškia, kad širdies kraujagyslių ligų paplitimas ir mirtingumas yra labai aukštas. Dar aš citavau 2019 m. Europos Komisijos apžvalgą apie Lietuvą, kurioje rašoma, kad, nepaisant to, jog numatoma gyvenimo trukmė Lietuvoje palaipsniui ilgėja, ji vis dėlto išlieka viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Taip pat širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas bei mirtingumas nuo jų yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. 2019 m. Higienos instituto sveikatos informacijos centro prie Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos oficialioje statistikoje teigiama, kad bendra tikėtina gyvenimo trukmė yra 76 metai: vyrų 71, o moterų 81. Pažymima, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės Lietuvoje yra labai didelis, vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Ypač kai kalbama apie vyrus. Jeigu šiuos rodiklius palygintume su kitomis ES šalimis, vyrų gyvenimo trukmė yra ypač trumpa, o viena iš svarbiausių priežasčių - širdies ir kraujagyslių ligos. Kad būtų galima to išvengti, svarbi trombozės profilaktika. 2019 m. dėl širdies kraujagyslių ligų netekome daug žmonių - 54,6 proc. visų mirusių gyventojų, t.y. daugiau negu pusė. Pagrindinė priežastis - išeminė širdies liga, nusinešusi net 63,3 proc. gyvybių. Tai dramatiški skaičiai. Dažniausiai žmonės miršta nuo miokardo infarkto, kurio vystymąsi smarkiai veikia trombozė. Europos mastu mirtingumas Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų labai aukštas. Sprendžiant iš lentelės, kurioje išrikiuotos valstybės pagal mirtingumą, esame labai arti apačios. Dabar prieš akis turiu mirčių nuo širdies kraujotakos ligų dinamikos lentelę per dešimtmetį, nuo 2010-ųjų iki 2020-ųjų. Mirčių kreivė per šiuos metus šiek tiek leidosi žemyn, rodydama teigiamus poslinkius. Bet per pandeminius metus vėl stebimas kreivės kilimas. Vadinasi, mirčių daugėja. Priežasčių tam labai daug.

G.JAKAVONIS: Kiek gyvybių nusineša plaučių arterijos embolija? Kas lemia šį susirgimą?

P.ŠERPYTIS: Kiekvienais metais dėl plaučių arterijos embolijos miršta nemažai ligonių - Lietuvoje skaičiuojama per kelis tūkstančius žmonių. Tai daugiau gyvybių nusinešanti liga visoje Europos Sąjungoje, palyginti su ŽIV ar kitomis patologijomis. Tai susiję su trombozėmis. Tokia būklė pasireiškia žmonėms, kurie yra nutukę, mažai juda, yra po traumų, taip pat keičiasi kraujo krešumas ir klampumas sergant vėžiu, įtakos turi kontraceptikai, alkoholis, rūkymas. Atsiliepia ir ilgi skrydžiai, kada žmogus mažai juda. Ši liga dažniau pasireiškia po to, kai savaitgaliais prilimpame prie televizorių ar kompiuterio ekranų, o pirmadienį atsistojame ir kažkur lekiame. Moterims riziką paskatina ir nėštumas, nes jo metu spaudžiama apatinė tuščioji vena. Dar viena embolijos priežastis - dehidratacija, vėmimas, kai netenkama daug skysčio, smarkiai prakaituojama. Taip pat įtakos turi ir COVID-19 infekcija, nes ji skatina kraujo krešumo sutrikimus.

Gera žinia, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje yra galimybė tai išgydyti, tačiau tam reikalingi vaistai, kurie skystina kraują. Svarbiausia šalinti priežastį. Pavyzdžiui, jeigu yra patirta trauma, būtina naudoti skystinančius vaistus, kurie mažina kraujo krešumą, klampumą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į giliųjų venų patologiją. Jeigu žmogui skauda, reikia pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, padaryti echoskopinį tyrimą, kurio metu galima pamatyti tam tikrus trombus, galinčius pakilti ir užkimšti plaučių kraujagysles.

G.JAKAVONIS: O prieširdžių virpėjimas taip pat susijęs su tromboze?

P.ŠERPYTIS: Prieširdžių virpėjimas - neritmiškas širdies plakimas. Trombas taip pat gali susidaryti širdies ertmėse. Jeigu jis užsitęsia ilgiau ir nėra gydomas, jeigu negeriami vaistai, vadinamieji antikoaguliantai, atsiranda lėtinis virpėjimas. Visi galvoja, kad padės aspirinas, tačiau tokiomis situacijomis jis jau nepadeda. Reikalingi žymiai stipresni vaistai, kurie veikia kaip antikoaguliantai. Jei jie nuolat naudojami, galima išvengti virpėjimų. Todėl pasaulyje ir yra minima trombozės diena, kad būtų atkreiptas dėmesys į pavojingus susirgimus, kurie gali baigtis mirtimi, o jeigu žmogus sveiksta ilgai, jis gali iš dalies tapti neįgaliu.

Visada reikia stebėti elektrokardiogramą. Kuo senesnė populiacija, tuo mūsų visuomenėje prieširdžių virpėjimu sergama daugiau. Dabar yra įvairios sistemos, kai galima stebėti elektrokardiogramą, perduoti ją gydytojams įvertinti. Jeigu yra nenormalus širdies veiklos ritmas, apie tai signalizuoja arterinio kraujo spaudimo aparatai. Pajutęs tokius signalus, žmogus turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, kuris rekomenduotų pradėti vartoti atitinkamos rūšies vaistus, kad būtų išvengta grėsmingų komplikacijų bei invalidumo.G.JAKAVONIS. Pakalbėkime apie insultą. Kas jį lemia?

A.VILIMAS: Dar XIX a. pr. mokslininkai ir ypač garsusis profesorius R.Virchovas sakė, kad normalioje kraujagyslėje kraujotaka sutrikti negali, todėl reikia ieškoti priežasčių. Sutrikimas gali būti dviejų rūšių. Pavyzdžiui, smegenyse gali užsikimšti kraujagyslė, tada kraujas į smegenis nepatenka arba, kraujagyslei plyšus, kraujas gali išsilieti į smegenis. Mūsų aptariama tema šiandien artimesnė situacijai, kai užsikemša kraujagyslė ir kraujas nepatenka į smegenis. Tai vadiname smegenų infarktu. Dažniausiai jis būna dviejų rūšių. Dėl ritmo sutrikimų širdyje susidaro embolai, kurie nukeliauja į smegenis, o kitas kelias yra trombozinis, kai kraujagyslė pamažu kemšasi ir užsikemša visai. Pagrindinė priežastis visiems gerai žinoma aterosklerozė. Aterosklerozė yra bendras uždegiminis procesas, kai uždegiminiai reiškiniai atsiranda kraujagyslės sienelėje. Ten gali kauptis cholesterolio sankaupos, kraujagyslė pamažu iš vidaus siaurėja ir gali visiškai užsikimšti. Toks procesas vadinamas tromboziniu. Jeigu žiūrėtume pagal lytį, vyrų sergamumas yra 33 proc. didesnis nei moterų. Paprastai pirmą infarktą vyrai patiria būdami žymiai jaunesni. Moterys serga sunkiau ir mirčių skaičius per pirmąjį mėnesį nuo smegenų infarkto yra didesnis.

Vienas iš veiksnių, skatinančių insultą, yra amžius. Visiems žinoma, kad jauni žmonės insultais serga retai, bet dabar sergančiųjų amžius vis jaunėja. Vis dėlto smegenų infarktas yra liga, susijusi su senėjimu. Todėl ir smegenų infarkto dažnumas vyresniame amžiuje didėja. Pavyzdžiui, ligoniams, vyresniems nei 55 metai, kas dešimtmetį smegenų infarkto rizika beveik dvigubėja.

Trombozė yra kraujagyslės susiaurėjimas. Kaip minėjau, ji gali iš vidaus siaurėti, kai susidaro vadinamosios aterosklerozinės plokštelės. Kraujotaka, ypač jauniems žmonėms, gali sutrikti išsivysčius spazmui, t.y. kai kraujagyslė susitraukia ir negali išsiplėsti. Tokie infarktai ištinka maždaug 10-15 proc. žmonių, kurių amžiaus vidurkis nuo 18 iki 50 metų. Rizikos veiksniai skirstomi į dvi dideles grupes - nemodifikuojamus ir modifikuojamus. Nemodifikuojami - amžius, lytis, rasė, tautybė, paveldimumas turi tik 20 proc. įtakos. Šiuo metu jaunus vyrus infarktai dažnai ištinka dėl paplitusio narkotikų vartojimo, o moteris - dėl kontraceptinių priemonių. Tai yra vienos dažniausių infarkto priežasčių.

G.JAKAVONIS: Kokia būtina pirmoji pagalba insulto atveju?

A.VILIMAS: Svarbiausia, kad diagnostika būtų kuo tikslesnė. Susirgus insultu svarbu žinoti, kad smegenys turi ribotą resursą, kai jos gali išgyventi be deguonies arba be maitinančių medžiagų, konkrečiai - gliukozės. Tai labai ribotas laikas. Toje vietoje, kur sutrinka ir visiškai nutrūksta kraujotaka, nervinės ląstelės žūva. Gali kraujas patekti ir iš kitų kraujagyslių, kai tekėjimo keliai pasikeičia, tada nervinės ląstelės, nors ir pabadauja, bet dar 100 proc. nemiršta. Todėl reikia stebėti visą ligos vystymosi mechanizmą. Taigi, iš tikrųjų būtų geriausia įtarti insultą jam dar neprasidėjus, nes uždelsus būna rimtų komplikacijų. Šiuo metu turime tokias priemones, kaip trombolizė, kai leidžiamas krešulius tirpdinantis preparatas. Jeigu šito negalima padaryti, dabar radiologai yra labai įgudę, todėl jie gali atkurti kraujotaką, suradę užsikimšusią kraujagyslę ir ištraukę trombą. Šią pagalbą galime suteikti, jeigu pacientas atvyksta laiku. Smegenims yra labai svarbus laiko faktorius - kuo anksčiau pradedi gydymą, tuo rezultatai geresni.

Klasikiniai artėjančio insulto simptomai - kažkurios kūno pusės aptirpimas, nusilpimas. Jei tai nepraeina per 10 minučių ar pusvalandį, jau reikėtų kviestis medicinos pagalbą. Įtariant artėjantį insultą geriau apsirikti, negu neįvertinti simptomų ir pavėluoti. Insulto rizikos veiksniai - arterinė hipertenzija, aukštas cholesterolio lygis, cukrinis diabetas. Tai - klasikinės ligos, kuriomis žmonės serga, tačiau tuo nesirūpina. Aišku, neminiu tokių rizikos faktorių kaip rūkymas, kurio galima lengvai atsisakyti. Paveldimumas, kaip minėjau, turi įtakos 20 proc. susirgimų. Bet svarbu žinoti, kad paprastai lemia ne vienas faktorius, o dažniausiai susideda keli. Nors tiek širdies, tiek smegenų infarktas - klastingos ligos, tačiau jas gydyti yra gana didelės galimybės, tik reikia atsiminti, kad rezultatai po gydymo yra geresni, jeigu pacientai atvyksta laiku.

G.JAKAVONIS: Kaip reiktų rūpintis savimi, kaip turėtume keisti savo gyvenseną, kad tokių ligų išvengtume?

Ž.PETRULIONIENĖ: Pradėsiu nuo to, kokias matome priežastis tokioms ligoms atsirasti Lietuvoje. 2006 metais buvo pradėta Širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa, kurios metu yra nustatomi rizikos veiksniai. Šioje programoje dalyvauja visi šeimos centrai. Pagal šią programą, vadovaujantis Europos kardiologų draugijos lentelėmis, įvertinami esminiai rizikos veiksniai ir konkretaus paciento rizika, skaičiuojant procentais, numirti nuo širdies kraujagyslių ligos. Svarbiausia, kad yra įvertinami visi rizikos veiksniai, netgi šeiminis genetinis polinkis. Vyrai tiriami nuo 40-55, moterys nuo 50-65 metų. Programa tęsiasi, nors per pandemiją buvo šiek tiek sulėtėjusi. Bet vos tik pandemija atslūgs, skatinsime gyventojus toliau intensyviai tikrintis. Tačiau problema yra, kad, kai mes ištiriame vidutinio amžiaus dar nesirgusį širdies kraujagyslių ligomis vyrą arba moterį, nustatome didelį paplitimą tokių rizikos veiksnių, kaip arterinė hipertenzija, arba kraujospūdžio padidėjimas, kraujo lipidų padidėjimas, rūkymas, pandemijos metu ypač sumažėjęs fizinis aktyvumas, nesveika mityba, psichoemociniai rizikos veiksniai, paveldimumas, nutukimas, gliukozės padidėjimas kraujyje, metabolinis sindromas ir cukrinis diabetas. Šie veiksniai sumuojasi, o jungdamiesi labai padidina riziką. Pastebime, kad dažnai vyrai iki 40 metų ir moterys iki 50 metų jau būna „užgyvenę" ne po vieną rizikos veiksnį. Dažnai žmonės nežino nei savo kraujospūdžio, nei kraujo tyrimų duomenų. Pasirodo, jie apie tai net nebūna pagalvoję, todėl nebūna įvertinta ir jų rizika. Visas pasaulis - ir Europos aterosklerozės draugija bei Tarptautinė aterosklerozės draugija, kurios komitete esu, Europos prevencinės kardiologijos asociacija ir visos širdies draugijos - akcentuoja, kad prevenciją turime pradėti šeimose nuo vaikystės. Matome, kad vaikai išsineša gyvensenos įpročius iš šeimos, todėl rizika gali atsirasti labai anksti. Tad esminė žinutė - turi būti skatinama kiek įmanoma ankstyvesnė prevencija, t.y. tol, kol rizikos veiksnių dar nėra. Sveiką gyvenseną būtina pradėti tada, kol dar nėra atsiradęs padidėjęs kraujospūdis, kraujo lipidai, kol nėra nutukimo, nepadidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Žmogus turi tai anksti suprasti, pradėti sveikai maitintis, reguliariai fiziškai judėti, būti aktyvus, suvokti savo genetinį polinkį, žinoti, kokios šeimoje buvo ligos, ar buvo anksti susirgusių ir mirusių nuo širdies kraujagyslių ligų, ar nėra genetinio polinkio kraujospūdžio ligai, šeiminei hipercholesterolemijai, kuri nusineša daug gyvybių. Visa profilaktika ir prevencija turi vykti daug anksčiau, negu mes pradedame programą. Tam paprastai nereikalingas gydytojas. Jis gali padėti, kai reikia paimti kraują, o visa kita žmogus gali nusistatyti pats - išsiaiškinti šeimos polinkį į genetiką, kokios ligos buvo šeimoje, toliau - nusistatyti savo kūno masės indeksą, liemens apimtį. Taip pat visai nesudėtinga pasimatuoti kraujospūdį, pulso dažnį. Tam dabar yra daug įvairių priemonių - išmaniųjų apyrankių, telefonų, programėlių, laikrodžių. Labai džiaugiuosi, kad jaunimas seka, kiek per dieną nueina žingsnių, koks būna pulsas. Svarbu nerūkyti ir nevartoti tabako jokia forma. Dabar skleidžiamas mitas, kad dūmines cigaretes galime pakeisti nedūminėmis ir būsime sveiki. Ne, nereikia vartoti tabako jokia forma. Ir dar mus veikia psichoemociniai rizikos veiksniai, tad reikia paisyti savo bioritmo, daugiau judėti.

G.JAKAVONIS: Dažnai girdime skundų, kad dabar visas dėmesys sutelktas į „koronos" gydymą, o kiti ligoniai dėl to kenčia. Kaip yra iš tiesų?

Ž.PETRULIONIENĖ: Mūsų darbui įtakos turėjo pernai tik prasidėjusi pandemija. 2020 metų kovą buvo uždaryta dauguma įstaigų, sumažinti pacientų srautai, o žmonės buvo kviečiami likti namuose ir kreiptis į gydytojus tik esant sunkiai būklei arba dėl skubios pagalbos. Pacientams buvo sudaryta galimybė konsultuotis telefonu. Manau, kad iš dalies konsultacijos telefonu išliks, nes daugeliui to pakanka ir visiems nereikia skubėti važiuoti į skyrių. Noriu pabrėžti, kad, nepaisant to, jog pandemijos pradžioje žmonėms buvo pasakyta likti namuose, skubioji pagalba niekada nebuvo nutrūkusi ir pacientai, susirgę tokiomis ligomis, kaip miokardo infarktas arba plaučių arterijos tromboembolija ar esant sunkiam ritmo sutrikimui, visuomet galėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, kardiologijos bei reanimacijos skyriai niekada nebuvo užsidarę. Darbas tęsėsi, nebuvo sustoję jokie procesai, jokios procedūros. Tačiau žmonės buvo stipriai išgąsdinti ir baimės faktorius darė didelę įtaką sprendžiant, ar jau kreiptis į gydytoją, ar ne. Taip pat pacientai vengė kreiptis į polikliniką dėl užsikrėtimo COVID-19 rizikos. Bet padėtis palyginti greitai pasikeitė ir skyriai dirbo taip, kaip iki pandemijos.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (85)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATIKRINIMAS: Italijos policijos specialieji tyrėjai per daugybę patikrinimų pagavo apie 280 neskiepytų sveikatos sektoriaus darbuotojų.
  • ELIMINAVIMAS: JAV rinkos reguliavimo institucijos ketvirtadienį paskelbė taisyklę, leisiančią joms iš Volstryto biržų pašalinti užsienio įmones, jei jos nepateiks auditorių reikalaujamos informacijos.
  • PAMIŠIMAS: Dalis rinkų yra stipriai pervertintos, o esama aplinka yra „netgi labiau pamišusi“ nei per „dot.com“ bumą praėjusio tūkstantmečio pabaigoje, įsitikinęs Charlie Mungeris, „Berkshire Hathaway“ vicepirmininkas.
  • BOIKOTAS: Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino vadinamąsias olimpines paliaubas dėl Pekino žiemos žaidynių, tačiau penktadienį Australijos žiniasklaida pranešė, kad ši šalis ir dar 19 valstybių atsisako pasirašyti susitarimą, nes svarsto diplomatinį boikotą.
  • PADIDĖJO: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ šį rudenį atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad per pandemiją lietuvių fizinis aktyvumas nesumažėjo, o padidėjo.
  • INTERNETAS: JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“, priklausančios verslininkui, „Tesla“ įkūrėjui Elonui Muskui, palydovinio interneto paslauga „Starlink“ įjungta Lietuvoje.
  • BIUDŽETAS: JAV Kongresas priėmė pereinamojo laikotarpio biudžetą ir taip užkirto kelią gresiančiam federalinių institucijų darbo paralyžiui.
  • SPRĘS: Vyriausybė penktadienį posėdyje apsispręs, ar teikti Seimui nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo mėnesiui pasienyje su Baltarusija.
  • STATYBOS: Vilniaus Santaros slėnyje, šalia jau veikiančių Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, penktadienį bus įkasta simbolinė kapsulė ir oficialiai pradedamos VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos.
  • SIUNTOS: Lietuvos paštas informuoja apie fiksuojamus vis ilgesnius siuntų pristatymo į užsienį terminus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar šventiniu laikotarpiu ketinate keliauti į užsienio šalis?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-15 -2 C

-16 -7 C

 

-18 -10 C

-14 -3 C

-12 -8 C

 

-13 -8 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-6 m/s