respublika.lt

Galimybių pasas privertė uždaryti teatrą

(0)
2022 lapkričio 12 17:13:00
Justina GAFUROVA

Dešimtmetį veiklą vykdęs išvažiuojamasis „Varlytės teatras" vaikams vis dar laukiamas ugdymo įstaigose. Artėjant šventėms, kai kurios iš jų jau klausia, ar vaikų pamilti aktoriai atvyks parodyti naujo spektaklio. Tačiau teatro įkūrėja Daiva Narkevičiūtė priversta pranešti, kad įvedus Galimybių pasą Lietuvoje, teatro veiklą teko užbaigti, o aktorius atleisti. „Staugiau vilku", - atsimena Daiva ir sako visai nesistebinti, kad tiek verslų pareikalavęs pandemijos valdymas galiausiai išsikvėpė, o naujasis koronavirusas prilygintas paprastam gripui.

×
nuotr. 3 nuotr.
Daivos Narkevičūitės įkurtas „Varlytės teatras“ dešimtmetį buvo laukiamas vaikų. Daivos Narkevičiūtės asmeninio albumo nuotr.

 

Teatras vaikams buvo viso D.Narkevičiūtės gyvenimo svajonė. Todėl kai pavyko pradėti veiklą ir suburti per ilgus metus šeima tapusią komandą, moteris sako nė dienos nedirbusi, nes tai buvo veikla, kurią ji nepaprastai mylėjo. Per dešimtmetį teatras pastatė daugiau kaip dešimt spektaklių, su kuriais lankydavosi Lietuvos mokyklose ir darželiuose.

Kalbėdama su „Vakaro žiniomis", D.Narkevičiūtė atvirauja, kad daug metų mintyse dėliojo, kaip galėtų veikti jos pačios teatras vaikams. Moteris norėjusi suteikti vaikams ne tik pramogą ir linksmybes, bet ir edukaciją, pasitelkiant teatrą kaip meno formą. Todėl jos statomi spektakliai buvo vertybinio ugdymo.

Pavyzdžiui, spektaklio „Kibernetinė pasaka" herojai skatino susimąstyti apie savo elgesį, bendravimą su aplinkiniais, taip pat prisiminti svarbiausias gyvenimo vertybes. Muzikinis spektaklis „Kodėl išnyksta dinozaurai" vaikams pasakodavo ne tik apie atsakingumą, draugiškumą, išmintį, bet ir kalbėjo apie tai, kad didžiausia laimė ir vertybė - šeima ir artimieji. Spektaklis „Kur gyventi gera" - jautrus pasakojimas apie šių dienų realijas, paverstas linksma pasaka. Pagrindinė spektaklio tema - meilė gimtajam kraštui, kalbai. Spektaklio herojai iliustruodavo vaikams, kad visur gerai, bet namuose, Lietuvoje, geriausia.

„Varlytės teatras" buvo žinomas daugybei ugdymo įstaigų. Čia aktoriai vykdavo iš per Rugsėjo 1-ąją, ir Kalėdų laikotarpiu. Kai kurios įstaigos kone kiekvienais metais kviesdavo trupę atvykti parodyti naują spektaklį vaikams.

D.Narkevičiūtė pasakoja, kad koronaviruso pandemija ne iš karto kirto per teatro veiklą. Iš pradžių, kai buvo nurodoma užtikrinti srautų atskyrimą, teatras vis tiek vykdavo į ugdymo įstaigas, laikydamasis nurodytos tvarkos. „Mano pajamas tai šiek tiek apkarpė, tačiau aktoriams buvo gal net geriau. Vietoj vieno spektaklio su pilna sale vienoje įstaigoje, surengdavome tris su mažesniu žiūrovų skaičiumi. Sakyčiau, kad netgi šiek tiek „atsigavome" tuo metu. Ėmiausi kurti naują kalėdinį spektaklį, buvau pradėjusi dalinti roles. Tačiau tuomet buvo priimtas Galimybių pasas ir mums visi keliai buvo uždaryti", - pasakojo D.Narkevičiūtė.

Moteris apsisprendė nesiskiepyti nuo koronaviruso, o versti skiepytis savo trupės narių neturėjo teisės. „Nenorėjau kabinti ir tų užrašų, kad tėvai taip pat laukiami tik su Galimybių pasais. Mūsų pasirodymuose jie visuomet būdavo laukiami, nes skirdavome dėmesio ir jiems. O testuotis aktoriai neturėjo galimybių, nes nuolat keliaudavome po Lietuvą, būdavo labai sudėtinga ištaikyti tinkamą dieną ar laiką testui atlikti. Jeigu yra laikas rytoj, o tu rytoj turi būti kitame Lietuvos gale, neprivažinėsi", - sako D.Narkevičiūtė. Todėl galiausiai teko nuspręsti uždaryti svajonių išsipildymu tapusį teatrą, o aktorių trupei pasakyti, kad jie nebeturi darbo.

- Kaip sureagavo aktoriai ir koks jausmas buvo priimti tokį sprendimą? - „Vakaro žinios" paklausė „Varlytės teatro" įkūrėjos D.Narkevičiūtės.

- Staugiau vilku. Visi kartu verkėme. Man tai buvo ne darbas, o mano mylima veikla. Ir man tai buvo ne mano darbuotojai, o mano šeima.

Pavyzdžiui, pirmoji pas mus vaidinti pradėjo viena aktorė beveik iš karto po studijų. Vėliau ji pastojo, išleidome į motinystės atostogas, o paskui grįžo atgal. Kad ji galėtų dirbti ir būti su vaiku, sukūriau patogias sąlygas - iš aktorės perkvalifikavome ją į vadybininkes, kad galėtų namuose tvarkyti visus teatro reikalus. Iki šiol esame labai geros draugės.

Mes vieni kitus labai palaikėme, betarpiškai bendravome ir buvome ne kolegos, o šeima. Tiek mūsų ir buvo - penkiese, o kalėdiniu laikotarpiu pastiprinimui samdydavome dar tiek pat žmonių.

Gal kai į darbą žiūri valdiškai, gali ir kitą susirasti. O kai tai yra viso tavo gyvenimo svajonė, kurią pasiekei savo darbu ir savo rankomis, sudėdamas visą savo energiją... Labai sunku ir skauda. Tai, kas nutiko yra siaubingai neteisinga. Daug kartų mane kalbino atkurti veiklą. Bet pasakysiu tiesiai - kol yra ši valdžia, aš nedrįstu, nes bijau, kad iš jų galima tikėtis visko. Aš galiu kurti, planuoti, samdyti žmones, o kas jeigu vėl juos teks išvaryti į gatvę? Negaliu taip elgtis su žmonėmis.

Be to, galiu papasakoti ir dar vieną įdomų nutikimą. Mūsų teatras dalyvavo „Kultūros paso" programoje. Tam turėdavome teikti savo spektaklių pristatymus ir būdavome įtraukiami į programą. Tai reiškia, kad valstybė dengdavo dalį išlaidų, todėl mažoms kaimų, rajonų mokykloms, kurios neišgali užsakinėti kultūros paslaugų mokiniams, atsirasdavo galimybė pamatyti mūsų spektaklius. Išvažinėjome po įvairiausius miestelius, kaimukus, aplankėme daugiau kaip pusę Lietuvos. Bet pasikeitė valdžia. Ir kai vėl teikėme paraišką dalyvauti „Kultūros paso" programoje, visi mūsų spektakliai buvo atmesti, išskyrus kalėdinius pasirodymus.

- Kodėl?

- Kaip suprantu, spektakliai neatitiko vertybinio stuburo. Matyt, temos, apie kurias kalbėjo mūsų spektakliai, šiai valdžiai netinkamos. Šeimos vertybės, Tėvynės meilė, spėju, dabar yra nemadingos.

- Teatras buvo jūsų vienintelis pajamų šaltinis?

- Taip, griuvo gyvenimas, bet nenumiriau iš bado. Ieškojau darbų, šiek tiek dirbau aukle, kitus darbus. Visuomet norėjau padėti žmonėms. Todėl šiandien džiaugiuosi atradusi naują, man džiaugsmą teikiantį darbą. Dabar esu socialinio darbuotojo padėjėja, prižiūrinti senolius jų namuose.

- Jūsų aplinkoje yra ir daugiau žmonių, kurie nukentėjo nuo pandemijos valdymo politikos?

- Manau, daugiausiai nukentėjo menininkai, muzikantai, kultūros atstovai. Štai buvusi mūsų aktorė su vyru dainuodavo vestuvėse, gimtadieniuose, šventėse. Neturėdami Galimybių pasų, jie neteko daugybės užsakymų. Net suplanuotas šventes žmonės atšaukė, kai buvo priimti svečių skaičiaus ribojimai.

- Šiandien valdžios atstovai jau neslepia, kad koronavirusas virsta paprastu gripu. Bet juk tuo metu, kai Jums teko stabdyti veiklą, turbūt sulaukdavote piktų pasisakymų. Valdžia taip pat kritikavo nesiskiepijančius, vadino juos neatsakingais, kaltino dėl prastos pandemijos situacijos.

- Labai gerai visą tai atsimenu. Bet aš nepykstu ant mūsų valdžios. Gal negražu taip sakyti, bet aš pykstu ant mūsų visuomenės, kuri tingi galvoti arba kraupiai bijo. Kol sėdėsime „pasikavoję" spintose ir groviuose, tol su mumis bus elgiamasi taip, kaip mes nusipelnėme.

Aš nesu antivakserė ir nesu prieš visus skiepus. Mane labiausiai pykdė tai, kad žmonėms nebuvo paliktas pasirinkimas ir daliai žmonių tai aklai tiko. Aš nesu nusistačiusi prieš nė vieną žmogų, kuris pasiskiepijo. Jeigu tu nori skiepytis, tai yra tavo asmeninis pasirinkimas, bet nereikia manęs smerkti, kad aš noriu gyventi be Galimybių paso. Mes galime bendrauti ir tai neturi mūsų atskirti visam laikui vien dėl kažkokio dalyko, kuris, pasirodo, net nebuvo reikalingas. Niekada nesakiau, kad skiepai kažkokie blogi, nes tyrimų buvo visokių. Tiesiog priėmiau savo sprendimą. Ir nesakiau, kad aš esu teisi. Gal laikas parodys, kad aš neteisi, galbūt aš rizikuoju...

Mes rėkiame ant valdžios, bet atsisukime į save. Kaip nutiko, kad akimirksniu susiskirstėme į kažkokius gerus ir antrarūšius piliečius? Tai labai blogas signalas. Argi teisingai sudėlioti mūsų prioritetai ir vertybės? Matyt, mums dar reikia subręsti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
81
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ELEKTRA: „Nord Pool“ biržoje trijų Baltijos šalių zonose vidutinė paros elektros kaina antradienį sieks 380,85 euro už megavatvalandę (MWh), arba 0,38 euro už kilovatvalandę (kWh), rodo prekybos biržoje (angl. day-ahead) duomenys: palyginti su pirmadieniu (272,75 euro), antradienį elektra brangsta beveik 40 procentų.
  • MINĖJIMAS: Antradienį Vilniuje, Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse, bus minimos pokario partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 65-osios žūties metinės.
  • KONTROLĖ: Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ragindami surengti komiteto posėdį ir atlikti parlamentinę kontrolę dėl situacijos nustatant Vilniaus rajono bendrovės „Vilniaus paukštynas“ sanitarinę apsaugos zoną.
  • ATOSTOGOS: Konstitucinis Teismas vertins anksčiau galiojusią tvarką, kai vieni vaiką iki 14 metų auginę pareigūnai negaudavo papildomų kasmetinių atostogų.
  • ENERGETIKA: Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2023 metams numatytų 714 mln. eurų kompensacijų elektros ir dujų kainoms tikrai pakaks.
  • KAINA: Seimui priėmus įstatymo pataisas, o Vyriausybei patvirtinus lėšų poreikį kompensacijoms už 2022 metus, jau paskaičiuotos ir viešai paskelbtos preliminarios 2023 metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų kainos gyventojams neturėtų labai keistis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius.
  • ŠVIESTUVAI: Taupant miesto lėšas elektros energijai už apšvietimą atsakinga bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“ nuo lapkričio 28 d. naktimis atjungs šviestuvus dalyje uostamiesčio viešųjų erdvių.
  • PREKYBA: Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai; pasak jų, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.
  • KOMPENSACIJA: Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.
  • PLASTIKAS: Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą ir toliau užima pirmą vietą Europos Sąjungoje, nors jų naudojimas sumažėjo, rodo naujausi Eurostato duomenys.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar namuose jau pasipuošėtė Kalėdų eglutę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +1 C

-2 0 C

 

-12 0 C

-2 +1 C

-2 +1 C

 

-12 -1 C

0-4 m/s

0-3 m/s

 

0-3 m/s