Galimybių pasas - žalingesnis nei virusas?

Tarptautiniame recenzuojamame moksliniame žurnale „Journal of Infection" neseniai publikuotas mokslininkų tyrimas, kuriame skelbiama apie Galimybių paso poveikį. Vakar šis tyrimas buvo pristatytas Seime vykusioje spaudos konferencijoje.

Farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas sakė, kad moksliškai neįrodyta, kad tokie pasai padėjo išvengti mirčių Lietuvoje. „Galimybių paso naudojimo laikotarpiu Lietuvoje buvo didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione. Moksliškai neįrodyta, kad Galimybių pasas padėjo išvengti mirčių Lietuvoje. Galimybių pasų naudą įrodantis matematinis vertinimas yra netinkamas. Moksliškai neįrodyta, kad jie galėtų padėti valdyti pandemijas", - sakė R.Jankūnas. Pasak jo, Galimybių paso idėja taip pat buvo grindžiama vadovaujantis klaidinga prielaida, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių apkrėtimo COVID-19.

Neapsaugojo nuo mirties

„Dar buvo kalbama apie apsaugą nuo mirties. Tačiau vakcinų poveikis kitų žmonių apkrėtimui iš viso netirtas. Jungtinės Karalystės duomenys rodo, kad visose amžiaus grupėse vyresniems kaip 18 m. 100 tūkstančių skiepytų žmonių teko keletą kartų daugiau viruso infekcijų nei tam pačiam skaičiui neskiepytų žmonių", - sakė R.Jankūnas.

Jis taip pat pristatė „Pfizer" atlikto tyrimo rezultatus apie skiepų apsaugą nuo mirties: „Nuo koronaviruso infekcijos buvo nustatytos 2 mirtys placebo grupėje ir 1 mirtis vakcinos grupėje. Tačiau placebo grupėje buvo 5 mirtys nuo kardiovaskulinių ligų, o vakcinos grupėje - 9. Iš viso turime 15 mirčių vakcinos grupėje ir 14 mirčių kontrolinėje grupėje. Tiriamųjų skaičius buvo vienodas, tad apie apsaugą nuo mirties kalbėti negalime."

EPA-ELTA nuotr.

Jo teigimu, šalyse, kurios turėjo Galimybių pasus, perteklinių mirčių buvo du kartus daugiau nei šalyse, kurios tokių pasų įvedusios nebuvo: „Mūsų nuomone, Galimybių pasai galėjo prisidėti prie didelio perteklinio mirtingumo. Pirmiausia todėl, kad dalis personalo paliko darbą, nesutikdami skiepytis ar mokėti už testus."

R.Jankūnas taip pat komentavo kai kurių ekspertų poziciją, esą Galimybių pasas Lietuvoje sustabdė viruso „Delta" bangą. Jo pristatytuose duomenyse matyti, kad Lenkijoje, kur Galimybių pasas nebuvo taikytas, „Delta" banga nuslopo pati.

Rėmėsi praeito amžiaus modeliu

Duomenų analitikas, prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas kritikavo Galimybių paso matematinį modelį: „Pirmiausia, šis modelis netinka ilgalaikėms prognozėms, nes tai yra teorinis modelis, sukurtas dar praeito šimtmečio pabaigoje - 1927 m. Galimybių paso strategai rėmėsi publikacija mokslo žurnale, kuris skirtas tik fizikams. Tad toks modelis netinka Galimybių paso efektyvumui vertinti dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, šis modelis remiasi infekcijos plitimo prielaidomis.

Galimybių paso strategai bandė parodyti, kad natūraliai atsiradęs užsikrėtimų mažėjimas yra dėka pritaikytų priemonių. Bet tai yra natūralus procesas, kuriam nereikia trukdyti įvairiomis priemonėmis. Vertinant Galimybių pasus, reikia atsižvelgti į tai, kad priemonės, skirtos įveikti problemai, neturi sukelti didesnių žalingų pasekmių nei pati pagrindinė problema."

Žmonės negalėjo rinktis

Visuomenės sveikatos prof. dr. Miglė Helmersen sakė, kad nesėkmės, prognozuojant epidemijas, yra sena problema. „Pavyzdžiui, kiaulių gripo modeliavimas prognozavo nuo 3 iki 65 tūkst. mirčių Jungtinėje Karalystėje, o galiausiai buvo dokumentuotos 329 mirtys. Toje pačioje JK buvo prognozuota, kad dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos mirs iki 150 tūkst, žmonių. Mirė, bet tik keli šimtai.

Visuomenės sveikatos apsauga remiasi žmogaus įgalinimo principu - visuomenės sveikatos specialistai turi dirbti taip, kad žmonės galėtų tinkamai pasirinkti, ką jie daro ir ko jie nedaro savo sveikatos naudai. Žmogaus teisių ribojimas Galimybių pasu pažeidžia šį svarbų principą.

EPA-ELTA nuotr.

Eksponentinis infekcijos plitimas yra mechaninis procesas, nes visuomenėje žmonės gyvena stebėdami, bendraudami, mokydamiesi ir dirbdami, laikydamiesi atsargumo priemonių net be jokio valdžios ar vyriausybių nurodymo. Galimybių paso strategijoje į tai nėra atsižvelgiama. Tad šia prasme pasas „nužmogina" žmones, nuvertina jų santykį su visuomene ir aplinka. O žinant, kad psichosocialinė aplinka tiesiogiai ir stipriai paveikia mūsų sveikatą, galima svarstyti, kad tokie pasai gali sukelti daugiau žalos nei naudos visuomenes sveikatai", - sakė specialistė.

M.Helmersen teigia, kad rizikos asimetrija turi būti vertinama visapusiškai, atsižvelgiant į visų mokslinių įrodymų visumą: „Priešingu atveju, tai gali padaryti daugiau žalos nei pats virusas. Tai yra ne tik akademinių diskusijų klausimas, bet ir rizika priimti neteisingus politinius sprendimus. Atsisakyti bet kokio epideminio modeliavimo yra pernelyg nerealu ir neprotinga, bet privalu atsižvelgti į būtinas sąlygas modeliuojant visuomenės sveikatą. Pavyzdžiui, investuoti į nešališkų duomenų rinkimą, o ne tik į teorines spėliones. Būtina nuolat stebėti bet kurio modelio veikimą realybėje ir iš naujo koreguoti arba atmesti modelius pagal sukauptus duomenis. Būtina vengti nerealių prielaidų apie intervencijų naudą, būtina neslėpti modelio nepasiteisinimo ar kitų trūkumų. Taip pat svarbu laikytis atviro požiūrio ir pripažinti, kad dauguma prognozių yra tik laikinos."

Seimo narė Agnė Širinskienė patikino, kad šis mokslininkų tyrimas pasieks ir Konstitucinį Teismą. „Reikia pripažinti, kad tyrimas yra reikšmingas minėtų bylų atveju, nes kiekvienu atveju, kai nagrinėjamas žmogaus teisių suvaržymas, vertinamas suvaržymo teisėtumas, būtinumas ir proporcingumas. Kai kalbame apie proporcingumą, analizuojami moksliniai duomenys, kurie leidžia nuspręsti, ar intervencija į žmogaus teises buvo pagrįsta. Kai kurios priemonės Europoje Konstituciniuose Teismuose jau pripažintos neproporcingomis, nes jos nebuvo moksliškai pagrįstos. Pavyzdžiui, prekybos centrų kvadratūros ribojimas, kuris Austrijoje buvo pripažintas neproporcingu", - sakė Seimo narė.