Ežerus nuomoja už porą eurų ir praktiškai nekontroliuoja

Kontrolė baisiau nei baisu

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje išnuomoti 872 ežerai ir tvenkiniai. Kaip informavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Povilas Paukštė, vandens telkinius išsinuomoja tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o nuomojamų telkinių plotas yra neribojamas. „Vis dėlto yra papildoma sąlyga, jei vandens telkinys didesnis nei 100 ha, moksliniai tyrimai turi būti atlikti dar prieš išduodant leidimą naudoti žvejybos plotą. Nuomos trukmė visais atvejais yra 10 metų, - aiškino jis. - Pagrindiniai reikalavimai nuomininkui yra laikantis žuvų įveisimo plano visą nuomos laikotarpį (10 metų) įžuvinti vandens telkinį, organizuoti žuvų išteklių mokslinius tyrimus, pastatyti informacines lenteles, platinti žvejybos leidimus. Vandens telkinio nuoma yra skirta mėgėjų žvejybai, o teisė verslinei žvejybai suteikiama skiriant žuvų sugavimo limitus.“

Pasak P. Paukštės, mokestis už telkinių nuomą gali būti skirtingas ir jis priklauso nuo konkurencijos tarp galimų nuomininkų. Dažniausiai tas mokestis siekia 1 eurą už hektarą per metus.

Aplinkos apsaugos departamentas kiekvieną nuomininką privalo patikrinti vos kartą per 5 metus. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog jį ištiko šokas, kai sužinojo, jog nuomininkų patikrinimai vykdomi taip retai.

„Tokia kontrolė yra baisiau nei baisu. Pagrindinis mūsų siekis, ką sutarėme, iki naujų metų parengti gaires, kad tie, kurie išsinuomoję vandens telkinius, pirmiausia įvykdytų savo įsipareigojimus; kad būtų patikrinti visi bent kartą per metus; taip pat parengti gaires, kad visuose išnuomotuose vandens telkiniuose būtų vykdoma licencijuota žvejyba, vadinasi, juose žuvų turėtų būti daugiau nei norma ir žvejai jų tikrai pagautų. O su tais, kurie padarė pažeidimų, būtų nutrauktos sutartys, - aiškino K.Mažeika. - Įsivaizduokite, už tam tikrą išsinuomotą plotą nuomininkas moka, tarkime, per metus 10 eurų, turi įsipareigojimą įžuvinti ir turi teisę imti pinigus iš žmonių už žvejo leidimus.“

55 pažeidimai

K.Mažeika atkreipė dėmesį, jog nuomininkai neretai elgiasi lengvabūdiškai, pavyzdžiui, užuot įžuvinę starkius, įžuvina šamus, karpius, karosus. „O tos rūšys keičia bendrą ežero ekosistemą. Todėl svarbu laikytis specialistų rekomendacijų, palaikyti biologinę įvairovę, kad biomasė proporcingai augtų, o žuvys nebūtų menkavertės, būtų pusiausvyra tarp plėšriųjų ir neplėšriųjų žuvų. O kad to nesilaikoma, yra faktas. Yra dalis, kurie tikrai prižiūri (telkinius, - aut. past.), įžuvinę ir viršiję lūkesčius. Tokiems reiktų sudaryti galimybę pereiti į specializuotus žūklės telkinius, o kitus perimti valstybės priežiūron ir atkurti žuvų išteklių kiekį, koks jis turi būti, - kalbėjo K.Mažeika. - Mes einame tuo keliu, kad būtų draudžiama verslinė žvejyba visuose Lietuvos ežeruose, vėlgi yra interesas, kad ekosistema atsikurtų. Matome, kad mėgėjiška žūklė duoda didesnę pridėtinę vertę aplinkai ir valstybei. Įtariama, kad nemažai nuomininkų laukia galimybės, kad kada nors bus leidžiama žvejoti tinklais ir jie galės vystyti verslinę žvejybą, kur vienus skaičius rodom, kitus - gaudom. Taip šiandien vyksta su Priekrante ir Kuršių mariomis, turime pavyzdį ir norime tvarką sudėlioti taip, kad ekosistemoje būtų pusiausvyra.“

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, per metus pareigūnai nustatė 55 pažeidimus (vandens telkinių nuomotojų atsakomybė už leidime naudoti žvejybos plotą nurodytų sąlygų pažeidimus, ANK 292 str. 2 ir 3 dalys). Dažniausiai pasitaikę pažeidimai: neatliktas žvejybos ploto įžuvinimas pagal numatytą planą, nesumokėtas metinis nuomos mokestis; prie nuomojamo žvejybos ploto neįrengti informaciniai ženklai. Baudos - nuo 30 iki 150 eurų.

Interviu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotoju žūklei Egidijumi Bukelskiu:

- Jūsų draugija yra viena didžiausių telkinių nuomininkių, kaip vertinate tai, jog ruošiamos naujos gairės?

- Praktika būtų teisinga, jei būtų limituota žvejyba specialiomis priemonėmis gaudyti. Nuoma yra visiškai nuostolingas dalykas, nes nuomininkas nesusirenka įžuvinimui reikalingo finansų kiekio, jis turi savomis lėšomis žuvinti.

- Kas neša naudą iš telkinių nuomos be žvejo bilietų pardavimo?

- Sakau, ta veikla yra nuostolinga. Čia ne tik draugija, čia visi Lietuvoje, tokių nuomininkų yra apie 700.

- Kodėl nuomojatės, jei nuostolinga?

- Aš jums pasakysiu, kodėl mums aktualu: todėl, kad mes suteikiame leidimą savo draugijos nariams, jeigu nuomojame kelis, dešimt telkinių, tai jie visuose žvejoja kaip viename. Žmogui mes suteikiame paslaugą, kad nereiktų kiekvieno pirkti.

- Tai iš kur gaunat finansų?

- Iš niekur. Medžiotojai padengia meškeriotojų sąnaudas.

- Kai kurie nuomininkai įžuvina ne tomis rūšimis, kurios būtų aktualios telkiniui?

- Aš jų nekaltinu, todėl kad įžuvinimo planus paruošia žemėtvarkos skyriai rajonuose. Jeigu nėra atlikti tyrimai, paruošia pagal tipinius vandens telkinių tvarkymo planus. Todėl įžuvina tomis rūšimis, kurios yra parašytos plane, o kartais specialistai nelabai žino, kokias reikia rašyti žuvis. Tas pačias žuvis pilant į tą patį ežerą, patikėkite, nieko nebus. Jeigu rugius pasėsi rudenį, o pavasarį ant to paties lauko dar kviečių užpilsi...

- Ką siūlote daryti?

- Reikėtų suteikti daugiau teisių vandens telkinio tvarkytojui - nuomininkui. Leidimą duoda meškeriojimui... O jeigu vasarą galėtų savo reikmėms pagauti gaudykle žuveliuką; vykdyti kaimo turizmą, tai kažkokia veikla būtų. Pajudėjimas.