Žvejų ir poilsiautojų pamėgtą Gauštvinio ežerą Kelmės rajone sukaustė giltinė - vandens telkinio pakrantes nusėjo šimtai dėl nežinomų priežasčių nugaišusių įvairaus dydžio žuvų.
Kol nepaaiškėjo masinio žuvų kritimo priežastys, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje nuspręsta maudynes ir žvejybą Gauštvinio ežere uždrausti.
Žūtis pakirto plėšrūnes
Apie Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esančiame ežere dvesiančias žuvis Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams praėjusio sekmadienio pavakarę pranešė vietos žvejys.
Į įvykio vietą tądien nuskubėję aplinkosaugininkai ir regioninio parko darbuotojai prie pagrindinio paplūdimio pastebėjo negyvas mažas žuveles. Vanduo toje vietoje buvo žalias. Priešingoje ežero pusėje vanduo buvo natūralios spalvos. Nugaišusių žuvų ten nesimatė.
Ežerą besinuomojantys Medžiotojų ir žvejų draugijos Kelmės skyriaus žvejai pirmadienio vakare iš vandens ištraukė apie 100 kg nugaišusių žuvų. Šios žuvys buvo vidutinio dydžio, mažų žuvelių tarp jų jau nesimatė. O nuo antradienio į vandens paviršių ėmė kilti didelės žuvys. Vakar pakrantėje aptikta apie 7 kg sverianti nugaišusi lydeka, kiek anksčiau buvo rasta net 10 kg lydeka.
Daugiausia išgaišo lydekų ir mažesnių ešerių. Tarp kritusių žuvų - ir viena kita saulažuvė. Ištyrus žuvų mėginius nustatyta, kad parazitų jose nėra.
Pasak Tytuvėnų regioninio parko direktoriaus Vytauto Stonio, Gauštvinio ežeras žuvingas, todėl žuvies jame dar tikrai liko.
“Tarp kritusių žuvų nepastebėta nė vieno karšio, lyno ar raudės, - vardijo direktorius. - Gaila tik kad žuvo plėšrios žuvys - tai gali turėti neigiamų pasekmių ežero ekosistemai”.
Žuvis pražudė pati gamta?
Patikrinus į ežerą įtekančius upelius nustatyta, kad jie švarūs. Specialistai, ištyrę paimtus vandens mėginius, išsiaiškino, jog deguonies kiekis vandenyje pakankamas (apie 8 mg/l).
Pasak Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjos Irenos Sirusienės, žuvys dusti pradeda, kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta iki 3 mg/l. Tačiau tikėtina, kad gilesnėse ežero vietose galėjo susidaryti deguonies stygius, tai ir pražudė šimtus žuvų.
Dar prieš aptinkant ežere kritusias žuvis specialistai buvo ištyrę, kad Gauštvinio vanduo maudytis tinkamas. Dabar Visuomenės sveikatos biuras įpareigotas vandens švarumą ištirti pakartotinai.
Vietos gyventojai įtaria, kad ežerą srutomis užteršti ir taip pražudyti dalį žuvų galėjo šiame rajone veikiantys danų kiaulininkai. Tačiau tyrimus atlikę specialistai tokią prielaidą paneigė.
“Prie tos nelaimės žmogaus rankos greičiausiai nebus prisidėjusios, - sakė I.Sirusienė. - Tikėtina, kad žuvų žūtį sukėlė savaiminiai organiniai procesai, vykstantys ežere”.
Egidijus Bukelskis - Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas:
Šis ežeras yra seklus, jo dugną dengia storas dumblo sluoksnis, gausiai prižėlę augalų, kurie pūdami gali išskirti toksines medžiagas. Tokių medžiagų atsiradimą vandenyje gali lemti suklestėję dumbliai ir apmirštantys aukštesnieji augalai. Jomis paprastai apsinuodija pačios jautriausios deguonies trūkumui žuvys: ešeriai ir lydekos. Neįtikėtinai šilta rugpjūčio pabaiga paveikė ežero ekosistemą, jos pokyčiai ir galėjo sukelti žuvų dusimą. Mano nuomone, tai gamtos sukeltas padarinys. Ateityje siekiant išgelbėti ežerą ir apsaugoti žuvis reikėtų didinti ežero pratakumą.
Aleksandras Spruogis - Aplinkos viceministras:
Žuvys greičiausiai nugaišo pritrūkusios deguonies. Deguonies kiekio sumažėjimui įtakos turi šilta temperatūra, dumbliai, nejudantis ir nusekęs vanduo. Atlikus pirminius ežero vandens tyrimus nustatytas nežymus bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos padidėjimas. Kitų teršalų neaptikta. Mėginiai buvo nusiųsti ir į centrinę laboratoriją Vilniuje galutinei išvadai nustatyti. Specialistai jokių kenksmingų cheminių medžiagų vandenyje neaptiko. Susipažinus su tyrimų išvadomis labiausiai tikėtina, kad jokio srutų nutekėjimo į šį vandens telkinį nebuvo, o nelaimę sukėlė deguonies trūkumas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
