respublika.lt
 

Europos pinigų upė senkanuotraukos (28)

2020 vasario mėn. 13 d. 07:00:41
Olava STRIKULIENĖ

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Briuselyje bandė įtikinti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Šarlį Mišelį (Charles Michel), kad Lietuvai per 2021-2027 metus nebūtų sumažintas finansavimas iš ES Sanglaudos fondo. Taip pat kalbėta, jog Lietuva nepritaria, kad išmokos visų ES šalių žemdirbiams iki šiol nesuvienodintos ir tai jau tęsiasi per ilgai. Ar pavyks prezidentui ir mūsų derybininkams įtikinti ES vadovybę?

×
nuotr. 9 nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis. Roberto Dačkaus (LR prezidento kanceliarijos) nuotr.

 

Šalių finansavimo iš Sanglaudos fondo klausimus Europos Vadovų Taryba žada svarstyti vasario 20-ąją. Kol kas, nors Lietuva tam nepritaria, žadama mums finansavimą iš šio fondo sumažinti apie 27 proc.

ES Sanglaudos fondas, įsteigtas 1994 m., finansuoja tas Bendrijos valstybes, kurių bendras nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, yra mažesnis nei 90 proc. ES vidurkio. 2014-2020 m. Sanglaudos fondą pripildė ES turtingosios valstybės donorės - Austrija, Danija, Nyderlandai, Švedija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. O Sanglaudos fondo paramą per šį laikotarpį pajuto 15 skurdžiausių ES valstybių. Tarp jų - ir Lietuva, Latvija, Estija.

Remiantis Europos Komisijos atvirųjų duomenų portalo 2017 m. balandžio mėnesio statistika, Estija per 2014-2020 m. gavo iš Sanglaudos fondo 1 073,3 mln. Eur, Latvija - 1 349,4 mln. Eur, o Lietuva - 2 048,9 mln. Eur. Iš 15-os „vargšių“ daugiausiai atiteko Lenkijai. Gavo net 23 207 mln. Eur. Mat skirstant fondo pinigus, atsižvelgiama ir į šalies gyventojų skaičių. Iš viso fondas per 7 metus išdalino 63 390 mlrd. Eur.

Planuojama, jog Lietuva per 2021-2027 m. gaus iš bendro ES biudžeto 14,6 proc. mažiau pinigų nei 2014-2020 m. Tada per 7 metus gavome 12,824 mlrd. Eur, o dabar bendra parama mūsų valstybei per septynmetį sumažės net 1,874 mlrd. Eur. Tegausime 10,950 mlrd. Eur. O gal net mažiau. Nes Europos Tarybai pirmininkavusi Suomija siūlo labiau sumažinti mums paramą, t.y. net 14,8 proc.

Skaudžiausia, kad daugiau nei ketvirčiu mažinamas Sanglaudos fondas. Negi tikrai per pastaruosius 7 metus Lietuva taip praturtėjo? Negi jau visus transporto, energetikos, aplinkos apsaugos bei kitus Sanglaudos finansuojamus projektus sėkmingai užbaigė?

Seimo Ekonomikos komiteto narys, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, jog iš Sanglaudos fondo finansuojami tie projektai, kurie naudingi ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos bendrijos valstybėms:

„Visų pirma tai „Via Baltica“, „Rail Baltica“, geležinkelio greitasis ruožas Vilnius-Kaunas, taip pat aplinkkeliai aplink didžiuosius šalies miestus. Jei bus sumažintas finansavimas, nebus labai gerai. Reikia mums dar kovoti dėl didesnio finansavimo. Kol kas dar sprendžiama, bet visi suprantame, kad išėjus iš ES Jungtinei Karalystei, o ji buvo valstybė-donorė, pyrago, kurį reikia padalinti per Sanglaudos fondą, liko mažiau. Nors projektai, remiami Sanglaudos fondo lėšomis, Lietuvoje dar nebaigti. „Via Balticai“ dar liko nebaigta kelio atkarpa nuo Marijampolės iki Kalvarijos, o su „Rail Baltica“ beveik nepradėta. Šis projektas yra bendras penkių valstybių - Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos interesas.

Būtų gaila, jei sumažėtų ES finansavimas. Tačiau statistika rodo, kad Lietuvos bendras nacionalinis produktas jau pasiekė 81 proc. ES vidurkio. O kai šalis pasiekia 75 proc. vidurkio, jau turi tapti savarankiška ir net paremti kitas, neturtingesnes ES valstybes. Vilniaus regionas ekonomine prasme jau yra pasiekęs neblogų rezultatų, pagal statistiką, jau galėtų kažką paremti, tačiau kiti Lietuvos regionai dar labai atsilieka.“

Prezidentas G.Nausėda antradienį per darbo vakarienę su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu akcentavo Lietuvos poziciją dėl Sanglaudos politikos finansavimo planų ir Lietuvos lūkesčius suvienodinti tiesiogines išmokas mūsų šalies ūkininkams su ES vidurkiu.

„Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės įgyvendinimo, išskirtinį dėmesį teikdama kovai su klimato kaita ir inovacijų plėtrai. Šie prioritetai ypač svarbūs ir mūsų šaliai, įgyvendinant gerovės valstybės modelį. Tačiau ambicingiems planams įvykdyti reikalingas ne tik tvarus naujų ES prioritetų, tokių kaip klimato kaita ir inovacijų plėtra, bet ir ES Sanglaudos politikos finansavimas bei tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimas su ES vidurkiu“, - po susitikimo sakė prezidentas.

Šalies vadovas taip pat priminė, kad tikisi ES įsipareigojimų įgyvendinimo, skiriant deramą finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui ir Kaliningrado tranzito schemos efektyviam veikimui, sakoma prezidento komunikacijos grupės pranešime.

Komentuoja ekonomistas Audrius RUDYS:

Ar Lietuva jau turtinga? Žiūrint su kuo tą turtingumą lyginsi. Jei su Sudano juodaodžiais, tai jau tikrai turtinga.

Sanglaudos fondo parama skiriama toms ES valstybėms, kurios stipriai atsilieka nuo ES vidurkio. O kuo daugiau vidurkį viršiji, tuo daugiau moki ir remi neturtingesnes, vyksta lėšų perskirstymas. Jei Sanglaudos fondo parama skirstoma ne pagal fondo taisykles, tai vertinčiau neigiamai, o jeigu pagal taisykles, tai kokias galime turėti pretenzijas? Su taisyklėmis sutikome, kai stojome į ES. O jei taisyklės vėliau buvo koreguojamos, o mes, lietuviai, jų nevetavome, vadinasi, su jomis sutikome.

Nežinau, kiek paveikė finansavimą iš Sanglaudos fondo Jungtinės Karalystės išėjimas iš ES. Ar JK buvo valstybė donorė - dar klausimas, nes ji turėjo išimtį dėl pridėtinės vertės mokesčio. Jis iš dalies buvo JK grąžinamas. Tokia buvo jų stojimo į ES sutartis. O mes sau tinkamesnės sutarties stodami į ES nesuderėjome.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (28)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kokių apsaugos priemonių žadate imtis po žinios apie pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar „trikojai“ keliuose daro įtaką jūsų vairavimui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  0 C

-1  0 C

 

 +1 +2 C

+3 +4 C

+3 +4 C

 

+5 +7 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

Nuorodos