Europarlamentaras B. Ropė apie strategiją kovai su vėžiu: ir Lietuvai turėtų būti prieinami pažangiausi vaistai

„Tai dokumentas, siūlantis kelią, kaip išspręsti skaudžias Lietuvos ir kitų Europos šalių problemas, kurį įgyvendinus galima padaryti didelį proveržį.

Beje, šis dokumentas suteiks visų šalių pacientams vienodų galimybių gydytis, Lietuvos žmonės galės gydytis, pavyzdžiui, Vokietijoje ar kitur“, – Eltai sakė B. Ropė – vienintelis Lietuvos politikas, dirbęs Specialiojo kovos su vėžiu komitete (angl. Beating Cancer – BECA).

EP nubrėžė kryptį Europos Komisijai, kaip visa Bendrija galėtų labiau apsaugoti gyventojus nuo vėžinių susirgimų ir mirtinų ligos pasekmių.

Kovai su vėžiu – 4 milijardai eurų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Europos Parlamento narys B. Ropė sako, kad kovos su vėžiu strategijai įgyvendinti iki 2027 metų planuojama skirti 4 milijardus eurų.

„Pinigų yra numatyta, Sveikatos apsaugos ministerija, mokslininkai turi svarstyti, peržiūrėti kovos su vėžiu programas ir siūlyti savo idėjas“, – sako B. Ropė.

Skaičiuojama, kad vien 2020 metais ES šalyse nuo vėžio mirė 1,3 mln. žmonių, buvo diagnozuota 2,7 mln. naujų vėžio atvejų.

Europos Parlamento nariai paragino ES nares imtis bendrų veiksmų, kad būtų išvengta liūdnų prognozių – dabartiniais Europos Komisijos duomenimis, 2035 metais vėžinių susirgimų skaičius ES šalyse bus 24 proc. didesnis negu dabar.

Siūloma praplėsti vėžio profilaktikos programas

B. Ropės teigimu, EP strategijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad net iki 40 proc. vėžinių susirgimų galima išvengti laiku vykdant profilaktiką.

„Šios priemonės kainuoja ženkliai pigiau negu gydymas. Vėžio profilaktikos priemonės turi būti pakeltos į tokį lygį, kad žmogui būtų patogu, kad jis nuolatos reikalui esant galėtų pasitikrinti“, – EP rekomendacijas Eltai komentavo B. Ropė.

Pasak jo, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų peržiūrėti ir praplėsti vėžio profilaktikos programas.

„Turime profilaktinį patikrinimą padaryti labiau prieinamą žmonėms, jie turi žinoti, kur ir kada gali pasitikrinti. Šiuo metu praktiškai netikrinamas jaunimas, bet 20-30-mečiai irgi serga. Manau, kad profilaktinis vėžio patikrinimas turėtų apimti platesnę amžiaus grupę“,– sako B. Ropė.

Anot jo, taip pat labai svarbu peržiūrėti pacientų priėmimo pas gydytojus tvarkas, nes per pusantrų metų vos ne per pusę sumažėjo vėžio nustatymas Europoje.

„Daug žmonių nesikreipė, bet problema nedingo. Pasibaigus pandemijai žmonės plūstels pas specialistus, ir tai gali tapti didele problema. Todėl Lietuva turi sudaryti galimybę visiems pacientams laiku patekti pas gydytojus“, – sako B. Ropė.

Pažangiausi vaistai taps prieinami ir Lietuvai

B. Ropė pasidžiaugė, kad į europinę strategiją pavyko įtraukti nuostatas dėl centralizuoto vaistų pirkimo vėžiui gydyti.

„Čia yra rekomendacijos valstybėms narėms, kad, pavyzdžiui, vaistų pirkimo  klausimai būtų sprendžiami centralizuotai, kaip su vakcinomis nuo koronaviruso.

EK organizuotų  centralizuotą  vaistų pirkimą, kad ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje, Ispanijoje ir Bulgarijoje vaistai būtų vienodai prieinami ir vienoda kaina.

Manau, kad tai yra ypač svarbu mažoms valstybėms, nes vaistų kainą  jiems užkeldavo labai stipriai. Jeigu ji skiriasi penkis, šešis ir net iki dešimt kartų, tai mūsų žmonėms yra problema ne tik įpirkti tokius vaistus, bet netgi prisidėti prie kompensuojamų vaistų“, – sako B. Ropė.

Jo nuomone, šios nuostatos įgyvendinimas užtikrintų Lietuvos gyventojams vaistų kokybę ir prieinamumą.

Reikia koordinuotų ir mokslu pagrįstu žingsnių

Kaip ryškiausias vėžinių susirgimų priežastis 34 narių BECA komitetas nurodė tabako ir alkoholio vartojimą, prastą mitybą, nutukimą bei aukštą kūno masės indeksą, nejudrų gyvenimo būdą ir aplinkos taršą.

Anot BECA ataskaitos, šie rizikos veiksniai yra susiję ir su daugeliu kitų chroniškų ligų, tad sumažinus jų poveikį būtų pasiekta geresnių rezultatų ne tik kovoje su vėžiu. Kartu išreikštas įsitikinimas, kad Europos politikos srityse ir finansuojamose programose turi būti numatytos aiškios priemonės, galinčios pašalinti arba sumažinti žalą, sukeliamą šių rizikos veiksnių.

Europos Parlamento nariai ragina nacionaliniu ir ES lygmeniu imtis veiksmingų priemonių, pagrįstų nepriklausoma moksline ekspertize. Mokslinių tyrimų išvadas politikai pasitelkė diskusijose apie alkoholio vartojimo žalą. Galutiniame kovos su vėžiu dokumente atskiriamas žalingas ir nuosaikus alkoholio vartojimas, taip pat rekomenduojama skleisti informaciją apie atsakingą ir nuosaikų vartojimą, kuri būtų alternatyva perspėjimams apie pavojų sveikatai.

Europos Komisijai pasiūlyta remtis moksliniais rizikos sveikatai vertinimais, kurie, pavyzdžiui, atskleistų elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako ir naujų tabako produktų poveikį ir rizikas, lyginant su kitų, įprastų tabako produktų vartojimo pasekmėmis. 

Tarp rekomenduojamų priemonių yra programų, skatinančių žmones mesti rūkyti, finansavimas ir žalingo alkoholio poveikio mažinimo ir prevencijos veiksmų skatinimas, kuris yra peržiūrėtos ES alkoholio strategijos dalis. Parlamentas taip pat reikalauja privalomo ir suderinto ES maisto produktų maistingumo ženklinimo pakuotės priekyje, taip pat nustatyti profesinio poveikio ribines vertes bent 25 papildomoms medžiagoms.

EK ir valstybės narės paragintos įtraukti visuomenės informavimo apie vėžį ir vėžio prevencijos kampanijas į visas susijusias politikos sritis.

Vienos iš BECA narių, Prancūzijos europarlamentarės Véronique Trillet-Lenoir vertinimu, praėjus 12 metų po paskutinės Europos kovos su vėžiu strategijos, dabartinis dokumentas yra istorinis tiek savo užmojais ir tikslais, tiek numatytais ištekliais.

Plane atsispindi ir Lietuvos problemos

Europarlamentaras B. Ropė sako, kad dar prieš pusantrų metų naujoji Europos Komisija išsikėlė tikslą pasiekti, kad vėžys būtų įveikiama liga, kad tai nebūtų mirties nuosprendis.

„Išanalizavome daugelio valstybių patirtį, bendravome su mokslininkais, medikais, visuomeninių organizacijų atstovais. Aš pats rengiau viešąsias konsultacijas Lietuvoje. Jas pradėjau dar su buvusiu sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga,  su medikais, Nacionalinio vėžio instituto atstovais. Visi jie kėlė klausimą, kad Lietuvoje yra labai brangūs antivėžiniai vaistai, sudėtinga gauti geriausius vaistus, sunku išvažiuoti gydytis į kitas ES šalis. Taip pat yra problema, kad susirgus šita liga ir ją išsigydžius, tu vis tiek esu persekiojamas, tavęs neužmiršta nei darbdaviai, nei finansų institucijos“,- sako B. Ropė.

Europarlamentaras mano, kad Lietuva turėtų tobulinti teisės aktus dėl onkologinių ligonių „teisės būti užmirštam“, kad nei darbdavys, nei finansinės institucijos negalėtų taikyti kažkokių papildomų sankcijų ir sąlygų šią ligą įveikusiems žmonėms.

B. Ropė  džiaugiasi, kad europarlamentarams pavyko susitarti ir patvirtinti Europos Sąjungos strategiją kovai su vėžiu.

Šis dokumentas, kuris yra perduotas Europos Ministrų tarybai, yra rekomendacijos valstybėms narėms.