Viduržemio jūroje vakar nuskendo apie 20 migrantų, o daugiau nei 500 buvo sulaikyti ir išsiųsti atgal į Libiją, vakar pranešė Jungtinių Tautų tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Nors ES tuo nemėgsta girtis, tačiau šį bėgančių į Europą nelegalų grąžinimo darbą jau seniai atlieka europiečių pinigais išlaikoma vietos pakrantės apsaugos tarnyba, laikanti migrantus koncentracijos stovyklų sąlygomis.
TMO atstovė žiniasklaidai Safa Msehli socialiniame tinkle „Twitter" parašė, kad migrantai buvo sulaikyti per pastarąsias 24 valandas ir visi jie buvo grąžinti atgal į Libiją. Ji nedetalizavo, kaip nuskendo 20 žmonių.
Šių metų pirmąjį pusmetį ES remiama Libijos pakrančių apsauga sulaikė daugiau nei 14 700 migrantų, o tai, Jungtinių Tautų teigimu, jau daugiau nei per visus 2020 metus.
Nuo 2011 metų, kai Libijoje per Vakarų valstybių inspiruotą maištą buvo nuverstas ilgametis šalies vadovas Muamaras Kadafis (Muamar Gaddafi), o vėliau įsivyravo chaosas, šalis tapo pagrindiniu tranzito keliu migrantams, bandantiems valtimis pasiekti Europą.
Jungtinės Tautos ir teisių gynimo grupės ne kartą įspėjo, kad migrantams Libijoje gresia kankinimai, seksualinė prievarta ir prekyba žmonėmis, tačiau tokie nuogąstavimai negali nieko pakeisti, nes ES šalys neskuba priimti visos Afrikos nelegalus.
Komentuoja Islamo tyrinėtojas Prof. dr. Egdūnas RAČIUS
Į dabartinę politinę situaciją Libijoje reikėtų žiūrėti keleriopai: iš vienos pusės galima pasakyti, jog itin aktyvūs pilietinio karo veiksmai arba pasibaigę, arba gerokai prislopę, kita vertus, tas įsivaizduojamas ar tariamas nacionalinis susitarimas dėl bendros vyriausybės nėra įgyvendintas. Todėl kalbėti, jog Libija išėjo iš rizikos zonos, tikrai dar negalima.
Taip, yra vyriausybė, kuri pripažįstama Jungtinių Tautų ir ES, su kuria stengiasi bendradarbiauti tarptautinė bendruomenė. Tačiau vyriausybė yra pakankamai bedantė, bejėgė ir gana korumpuota, be to, ji nekontroliuoja didelės dalies valstybės teritorijos. Taip, egzistuoja susitarimai, dėl kurių stengiamasi neišleisti Europos krantų link migruojančių žmonių, o išplaukusius į jūrą iškart mėginama sugrąžinti pirmiausia atgal į Libiją. Ir čia yra didžioji problema.
Didžioji dalis migruojančių žmonių yra iš Sacharos Afrikos. Nors tai yra labai skurdžios šalys, bet jose bent jau nevyksta kovos veiksmai - sakyčiau, tie žmonės kur kas saugiau būtų gyvenę savo šalyse, negu jie dabar įstrigę Libijoje, kur nėra paisoma jokių žmogaus teisių, apskritai nėra įstatymo viršenybės kaip tokios. Panašiai, kaip ir mūsų pašonėje, jie yra tapę didelių nusikalstamų grupuočių, politikų bei karo vadų įkaitais, kurie iš žmonių naivumo ir bejėgiškumo tiesiog pelnosi.
Suprantu, kad ES įsivaizduoja neturinti kito pasirinkimo, bet toks žaidimas yra ne itin gražus, nes žmonės sulaikomi ir grąžinami į šalį, kuri kaip valstybė yra labai disfunkcionali. O su migrantais Libijoje elgiamasi žiauriai ir daugelis jų gyvena tiesiog koncentracijos stovyklų sąlygomis...