2 nuotr.Seimo narys, konservatorius Justas Džiugelis pateko į Seimo etikos sargų akiratį. Pastaruoju metu aktyviai dirbantis šiais klausimais, Seimo narys sulaukė įtarimų. Seimo etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl galimo Seimo nario neteisėtų ryšių su lošimo atstovais.
Apie tokius įtarimus dėl Seimo nario ryšių, Seimo etikos ir procedūrų komisija sužinojo iš Finansų ministerijos. Gyventojas parašė skundą Finansų ministerijai dėl galimai neteisėtų J.Džiugelio ryšių su lošimų ir azartinių žaidimų atstovais. Ministerija šį skundą persiuntė nagrinėti Seimo etikos ir procedūrų komisijai.
Komisijos narė Guoda Burokienė pasiūlė pradėti tyrimą ir išklausyti paties politiko paaiškinimus, kokie yra tie ryšiai ir ar jie tikrai yra neteisėti.
„Bendru sutarimu tuomet pradėkime tyrimą. Turės J.Džiugelis ir mums, ir tam piliečiui parašyti paaiškinimą", - patvirtino komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
Susirūpino nelegaliais lošimais
Neseniai, šių metų rugsėjo pabaigoje Seimo narys J.Džiugelis išplatino pranešimą spaudai, kuriame skelbiama, kad politikas siūlo krimininalizuoti nelegalių azartinių lošimų organizavimą.
Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad J.Džiugelis kreipėsi į Finansų, Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijas bei Lošimų priežiūros tarnybą, ragindamas kuo greičiau suburti darbo grupę, kuri parengtų naują Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planą. Senasis baigė galioti 2022 m. pabaigoje, tačiau naujo plano parengimo procesas dar nėra pradėtas.
Seimo narys ragina Finansų ministeriją esmingai padidinti probleminio lošimo prevencijos veiklų finansavimą, siekiant, kad Lietuvos gyventojai, ypač jauni žmonės, suformuotų teisingą požiūrį į azartinius lošimus - kaip į specifinę pramogą, o ne būdą užsidirbti pinigų.
„Asmeniškai aš ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas toliau aktyviai dalyvausime svarstant lošimų ir loterijų klausimus Seime bei vykdant kitų institucijų parlamentinę kontrolę. Visi sutinkame, kad azarto žaidimų organizavimo veikla gali turėti socialinių rizikų ir privalo būti griežtai bei atsakingai reguliuojama atsižvelgiant į visuomenės ir valstybės poreikius.
Todėl sieksime, kad azarto žaidimų reguliavimas turėtų aiškius tikslus ir nuoseklias priemones. Visa tai turi būti grindžiama patikimais duomenimis apie socialines rizikas, jų priežastis ir pasekmes", - pranešime cituojamas J.Džiugelis.
Dirbo visą vasarą
Kiek anksčiau, liepos mėnesį J. Džiugelis susitiko su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu ir Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovu Emiliu Subata. Susitikimo metu aptartas Probleminio lošimo prevencijos plano atnaujinimo poreikis ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) priemonės, kuriomis yra ir bus gerinamas priklausomybės nuo lošimų gydymo prieinamumas.
Dar anksčiau, birželį Seimo narys po susitikimo su Finansų ministerijos viceministre Vaida Markevičiene skelbė, kad „Lietuvai reikia aiškesnės azarto žaidimų reguliavimo politikos".
Minėto susitikimo metu taip pat buvo aptarti nelegalūs lošimai Lietuvoje, kurie numanomai yra gana rimta ekonominė ir socialinė problema, nors vėlgi - nėra tikslių skaičiavimų, kiek konkrečiai asmenų lošia nelegaliose bendrovėse ir kokios pinigų sumos pralošiamos. Legalūs rinkos dalyviai teigia, kad įvairiais skaičiavimais nelegali rinka gali sudaryti iki 30-50 proc. visos azarto žaidimų rinkos.
