10 nuotr.Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ilva Johanson (Ylva Johansson) kartoja: neketinama naudoti europinių lėšų fizinių sienų statybai. Nes tam, kaip paaiškėjo po Europos Vadovų Tarybos, esą nepritaria didžioji dalis ES šalių. Nepaisant to, Briuselis nurodo, kad Lietuva privalo apsaugoti sieną su Baltarusija, nes tai - jos pareiga. „Vakaro žinios" apie tokį nesolidarumą ir primetimą saugoti išorinę ES sieną šnekėjosi su Lietuvos parlamentarais, kurių nuomonės itin išsiskyrė.
„Žinoma, labai svarbu sustiprinti paramą Lietuvai. Europos Komisija jau priėmė sprendimą skirti papildomai 37 mln. eurų Lietuvai, atsiųsti papildomai šimtą „Frontex" pareigūnų. Taip pat daug padaryta iš Europolo ir kitų agentūrų pusės, panaudoti ir kiti ES mechanizmai. Mes ketiname daryti ir dar daugiau, kad paremtume Lietuvą, jei to reikės ateityje", - LRT televizijai sakė komisarė I.Johanson.
„Man atrodo, mes pakankamai daug paramos suteikėme, matome, kad ji pasiteisina, matome, kad atvyksta mažiau žmonių po to, kai sustiprinome sieną „Frontex" pareigūnais", - perklausta, kokios paramos galime laukti", - pridūrė ji.
Komisarė aiškino, kad žmonių, jau patekusių į Lietuvą, išstūmimas į kitą teritoriją nėra teisėtas ir neturėtų būti pateisinamas.
„Tikiuosi, kad Lietuvos pasienio pareigūnai saugo Lietuvos išorines sienas nuo neteisėto pažeidimo. Tai yra ne tik jų pasirinkimas, bet ir pareiga. Bet jie turi tą daryti laikydamiesi ES teisyno ir gerbdami pagrindines žmogaus teises", - sakė I.Johanson, tačiau kartu pridūrė, kad ES neketina skirti finansavimo Lietuvos fizinio barjero su Baltarusija statybai.
Ar normalu, kad Briuselis reikalauja, jog jos išorinė siena būtų apsaugota, nes tai - „Lietuvos pasienio pareigūnų pareiga", tačiau neketina prisidėti prie barjero finansavimo? Ar netrūksta solidarumo, koks buvo prieš keletą metų, kai Lietuva įsipareigojo iš Europos perkelti per tūkstantį pabėgėlių? Su šiais klausimais „Vakaro žinios" kreipėsi į Lietuvos europarlamentarus
Juozas OLEKAS
„Noriu pradėti nuo to, kad jau ilgą laiką beveik nė vienas migrantas per sieną nepereina, nors neturime fizinio barjero. Ponas Saulius Skvernelis buvo žymiai sumažinęs pasienio tarnybų pareigūnų skaičių, uždarė užkardas, todėl emigrantai pradėjo eiti. O pasikeitus valdžiai į pagalbą pasitelkta kariuomenė ir siena tapo neperžengiama.
Man atrodo, kad spygliuota ir pjaunanti viela nėra reikalinga. Kažkada mano senelis „prie Stalino" buvo Vorkutoje už tokios tvoros, man, kaip Sūduvos sūnui, nebuvo galima į Lenkiją patekti, nes visur buvo spygliuotos vielos. Šiais laikais yra pakankamai priemonių, kaip apsaugoti sienas be spygliuotos vielos. Todėl iš ES palaikymo ir nesulaukiame.
Apsitvėrimas tvora - pinigų išmetimas. Lietuva iš ES gauna milijonus eurų, kad galėtų įsigyti stebėjimo ir kitokias priemones", - sakė J.Olekas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo užsiminęs, kad Lietuva pirmuosius tūkstančius nelegalų įsileido, kad gautų moralinę ir finansinę ES paramą. J.Olekas tuo netiki.
„Tikrai nemanau, kad praleidome specialiai. Praleidome dėl to, kad Skvernelio laikais buvo susilpninta sienos apsauga. Paprasčiausiai nespėta staigiai persitvarkyti, naujoji valdžia nespėjo greitai sureaguoti. Kariuomenė iš karto turėjo planą, kaip padėti pasienio tarnyboms, tačiau kurį laiką nebuvo kviečiama", - priminė europarlamentaras.
Politikas neįžvelgia grėsmės tame, kad tarp į Lietuvą patekusių nelegalų yra ir siejamų su terorizmu, nors praėjus pusmečiui po sulaikymo visiems migrantams turėsime suteikti teisę laisvai judėti po Lietuvą.
„Visi turėtų būti patikrinti. Aišku, į Lietuvą praleidus tokį skaičių migrantų tarp jų gali būti visokių, nes vieni gal bėga nuo sunkumų savo šalyje, kiti - su piktais kėslais. Bet tam yra tarnybos. Kol nepatikrins visų, ar jie nekels grėsmės, tol turėtų nesuteikti teisės laisvai judėti", - įsitikinęs J.Olekas.
Stasys JAKELIŪNAS
„Norėčiau pradėti nuo to, kad nereikia provokuoti hibridinių karų su tokiais diktatoriais, kaip Aliaksandras Lukašenka ar už jo stovintis Vladimiras Putinas. Jie panaudos bet kokias priemones. Lietuva su tuščiomis kišenėmis ir kiauromis sienomis apie tai turi pagalvoti prieš imdamasi demokratizavimo kaimynų kieme. Dalis ES politikų tai supranta.
Lietuva lyderiauja išsišokdama. Tiksliau, kai kurie Lietuvos politikai. Jei neturi tokios galios kaip JAV ar Kinija, tai įvedinėti kažkokias pertvarkas kitose valstybėse... Ką čia ir bekalbėti. Tai yra siekimas asmeninės naudos - gauti politinių balų, kurį pavadinčiau geopolitiniu populizmu.
Gabrielius Landsbergis apie Jungtinius Arabų Emyratus, kur ką tik buvo Ingrida Šimonytė, sako, kad su jais reikia bendradarbiauti. Nors ten demokratijos indeksas yra toks pat, kaip Rusijos ar Baltarusijos. Dvejopi standartai. Su vienais mezgame santykius, kitus kirbiname, o kai įerziname - prašome pinigų tvorai.
Nesakau, kad tvoros nereikia, bet tik tokiu atveju, jei kiltų karinė grėsmė. Tokios neįžvelgiu, todėl situacija turi būti valdoma politinėmis priemonėmis be visokių avantiūrizmų ir išsišokimų", - sakė Stasys Jakeliūnas.
Viktoras USPASKICHAS
„ES turi prisidėti prie fizinio barjero su Baltarusija statybos, nes tai yra išorinė ES siena. Neturi būti ES sienos apsaugos našta numetama vien ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių.
O kodėl neprisidedama - sunku pasakyti. Gal nepasitiki Lietuva, gal galvojama, kad išplausime pinigus? Gal mūsų valdžia prastai komunikuoja? Gal nemokame paaiškinti, kad ES sienos apsauga - visos ES reikalas?" - svarstė Viktoras Uspaskichas.
Bronis ROPĖ
„Visos ES šalys į bendrą katilą susimeta vienodai - po 1,07 nuo savo BVP, o atgal gauna pagal tai, kaip susitarta taisyklėse, ir nevienodai. Kuo turtingesnės, tuo mažiau atgauna. O ir pagal sritis atgaunama nevienodai. Pavyzdžiui, Lietuva sanglaudos pinigų įmeta 400 mln. eurų per metus, atgauna 2,5 mlrd. eurų. Kitos atvirkščiai - atgauna mažiau nei įmeta. Sutarta, kad kai kurios sritys yra tik šalių funkcija - švietimas, sveikatos, sienų apsauga. Mes už jas atsakome, todėl negalime reikalauti, kad už savų funkcijų atlikimą mums mokėtų.
Sienas turime saugoti patys, bet taip, kad nepažeistume prisiimtų įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, o juos prisiėmėme savu noru. Jei nenorime - atšaukime įsipareigojimus, kaip kai kurios šalys daro. Pvz., JAV atsitraukė nuo Paryžiaus susitarimo. Atsakome už tai, kiek funkcijų prisiėmėme, o jų prisiėmėme savo noru pernelyg daug - esame daugiau nei šimto įvairių tarptautinių organizacijų, konvencijų nariai.
Kodėl esame tokie „aktyvūs"? Nes labai klausome ES. Ir klaidingai klausome, nes dažnai ES net neliepia, kaip yra Stambulo konvencijos atveju.
Iš ES paramos pinigų galime tiesti kelius ir t.t., todėl čia sutaupome savus pinigus. Juos ir galime skirti tvoros statybai, nes ES pinigai tam nepriklauso", - aiškino Bronis Ropė.
Valdemaras TOMAŠEVSKIS
„Kol kas dar anksti vertinti, nes tokie komisarės pasisakymai dar tėra sprendimų ieškojimas ir nėra sprendimas.
Visos šalys, kurios susiduria su migrantų grėsme, turi ES įtikinti, kad sienų apsauga turi būti prioritetas, turi ieškoti kontaktų su Graikija, Italija ir kitomis šalimis. Tik laiko klausimas, kada bendri sprendimai dėl sienos bus priimti ir ES vėl bus vieninga.
Aišku, jei valstybių valdžios nepasirinks kitokios politikos, kaip buvo 2015-aisiais, kai netgi kvietė migrantus, nes trūko darbo jėgos. Gal ir dabar kai kurioms šalims trūksta darbo jėgos, bet dabar vyksta nelegali migracija, kuri yra ekspansija, kelianti grėsmę visoms šalims", - sakė Valdemaras Tomaševskis.
