Iš kur paimti 2,5 mlrd. eurų, vakar svarstė Seimo Ekonomikos komitetas. Vyriausybės poziciją parlamentarams pristačiusi energetikos viceministrė Lina Sabaitienė paaiškino, kad iki 2066 m. yra galimybė ilgaamžes radioaktyvias atliekas saugoti statomose saugyklose, tačiau jos yra laikinos.

Pasirodo, Lietuva, stodama į ES, Briuseliui yra įsipareigojusi ilgaamžes atliekas sutvarkyti iki galo, nepalikti jų laikinose saugyklose. O kol kas niekur pasaulyje nėra išrasta pažangesnio dalyko už giluminį atliekyną. Tačiau Švedijos mokslininkai paskaičiavo, kad jis Lietuvai kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.

Pasak L.Sabaitienės, iki 2024 m. tam reikalui nereikės nė cento, po to iki 2035 m. bus maždaug milijono eurų poreikis kasmet, o vėliau tas poreikis drastiškai išaugs. Todėl Vyriausybė siūlo kasmet į specialiai sukurtą fondą pervesti po 25 proc. valstybės įmonių valdomų dividendų ir pradėti kaupti jau dabar.

Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Dainius Kreivys iškart suabejojo, ar sugebėsime kad ir per 50 metų vien iš dividendų sukaupti tokią sumą, todėl iškėlė idėją, kad galima kiek padidinti elektros tarifą vartotojams. Komiteto narys Virgilijus Poderys irgi suabejojo, kad tokią sumą įmanoma sukaupti vien iš dividendų, todėl viceministrės pasiteiravo, gal ES mastu vyksta kokios nors derybos dėl regioninio giluminio atliekyno, galbūt mes savo radioaktyvias atliekas galime vežti į Švediją ar Suomiją.

L.Sabaitienė pareiškė, kad kalbos vyksta, Europos Komisija ragina valstybes derėtis dėl regioninių atliekynų, tačiau esą visa bėda, kad Australija yra vienintelė pasaulio valstybė, kurios įstatymai nedraudžia įsivežti radioaktyvių atliekų: išvežti leidžia visos, bet įsivežti - nė viena, išskyrus Australiją, kuri, deja, yra toli nuo Europos. Ir nė viena Europos valstybė neketina keisti įstatymų.

Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė pateikė skaičiavimus: iš valstybės valdomų įmonių į specialų fondą ketinama kasmet sulaukti po 40 mln. eurų. Tokiu būdu iki 2077 m., kai didžiulis projektas turės būti užbaigtas, įplauktų apie 1,9 mlrd. eurų. Trūktų dar apie 0,6 mlrd., tačiau esą laikotarpis dar labai ilgas, per jį galbūt atsiras gerokai pigesnių technologijų. Komiteto narys Remigijus Žemaitaitis stebėjosi tokiais ilgalaikiais planais, nes per tiek laiko pinigai gali gerokai nuvertėti, o gal net ir euro neliks visai.

Beje, energetikos viceministrė paaiškino, kodėl giluminis atliekynas esą tėra tik mūsų pačių reikalas, nors uždaryti AE spaudė Briuselis. Anot jos, ar elektrinę būtume uždarę savu noru, ar ne savu, branduolinės atliekos vis tiek yra mūsų, todėl ir turime pasirūpinti, kaip jas visiškai neutralizuoti. O Ekonomikos komitetas pritarė Vyriausybės siūlymams pinigus kaupti dividendų sąskaita, paliekant galimybę Vyriausybei pačiai nuspręsti, iš kur paimti trūkstamas lėšas.

Situaciją komentuoja Visagino tarybos narė, Ignalinos AE jungtinės profesinių sąjungų atstovybės atstovė Ilona NEKROŠIENĖ:

Seimo Ekonomikos komitete dalyvavusi I.Nekrošienė negailėjo kritikos Vyriausybės planams kaupti pinigus. Pasak jos, nelogiška kokioje nors sąskaitoje įšaldyti lėšas ir jų nenaudoti metų metus, kai tuo metu reikia pinigų šios dienos poreikiams - algoms, pensijoms, švietimui ir t.t.

„Pinigų trūksta, todėl Vyriausybė skolinasi ir moka palūkanas, kainuoja ir sąskaitos aptarnavimas, todėl nelogiška kaupti tokiomis sumomis, kurių reikės gal tik po kokių 50 metų. Juo labiau neabejoju, kad per tiek metų bus priimtas bendras susitarimas dėl atliekyno visos ES mastu“, - po posėdžio „Vakaro žinioms“ sakė I.Nekrošienė.

Pasak jos, energetikos viceministrė L.Sabaitienė klysta sakydama, kad mūsų atliekynas - ne ES reikalas, todėl ji neturi prisidėti, o Briuselio grasinimus baudomis vadina visiškai nelogiškais.

„Pas mus nėra kalnų kaip Vokietijoje ar granito klodų kaip Švedijoje. Galbūt Lietuvoje iš viso nėra vietos, kur atliekyną būtų įmanoma įrengti, todėl kaip galima grasinti baudomis, jei neįrengtume to, ko įrengti neįmanoma? Be to, kaip tai nėra ES reikalas? Mes galbūt radioaktyvias atliekas šiaip bet kur užkastume, tačiau tai būtų nesaugu visai Europai, todėl ES patvirtino reikalavimus savo direktyva. Jei ES rūpinasi savo saugumu, kodėl tai tik vien mūsų reikalas?“ - retoriškai klausė I.Nekrošienė.