1 nuotr.Didžioji dalis - net 75 proc. Europos pastatų yra energetiškai neefektyvūs. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų. Reaguojant į klimato kaitos pokyčius ir juos skatinančius veiksnius, Europos Sąjunga (ES) imasi veiksmų ir iki 2050 m. siekia tapti Sąjunga, kurioje pastatai neišmestų kenksmingų dujų į aplinką.
Šiam tikslui siekti skirta ES Pastatų energinio efektyvumo direktyva, kuri įsigalios nuo kitų metų. Direktyvoje numatytas tikslas, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus.
Užsibrėžto tikslo pasiekti įmanoma
Lietuvoje viešėjęs ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas, Europos Parlamento narys, Bendt Bendtsen teigia, kad iki 2050 m. užsibrėžto tikslo, kad didžioji dalis ES pastatų būtų pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos pastatus, pasiekti įmanoma.
„Didžioji dalis pastatų ES energiją naudoją neefektyviai ir tai yra akivaizdus įrodymas, jog pastatų sektoriuje glūdi didžiulis energijos taupymo potencialas, kurį būtina mažinti visomis įmanomomis priemonėmis. Senų pastatų renovavimas yra sritis, kurioje dar reikia įdėti labai daug darbo. Tikimės, kad naujoji direktyva ir jos reikalavimai kasmet atnaujinti bent po 3 proc. energetiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m., padės pasiekti užsibrėžtą tikslą“, - sako B. Bendtsen.
Pašnekovas pabrėžia, kad didžiausias siekis šiuo metu yra didinti energetiškai neefektyvių namų atnaujinimo mastus visose ES narėse. Šiam tikslui sukurtos priemonės, numatytas finansavimas. Iki 2020 m. kovo 10 d. kiekviena valstybė narė Europos Komisijai turi pateikti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurioje būtų išdėstytos veiksmų gairės, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai Direktyvoje keliamiems tikslams pasiekti.
Norėtų įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones
ES Pastatų energinio efektyvumo direktyvos rengėjas pabrėžia, kad svarstant apie priemones, didinančias pastato energijos tausojimą, neišvengiamai reikia skatinti ir atsinaujinančios energetikos šaltinių integravimą į kiekvieno namus.
Pastaruoju metu Lietuvoje alternatyvūs energijos šaltiniai sulaukia vis didesnio gyventojų dėmesio, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (toliau - BETA) 2019 m. lapkritį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
Inovatyvias energijos taupymo priemones, tokias kaip saulės kolektorius, geoterminį šildymą planuoja diegti dešimtadalis (11 proc.) apklaustųjų Lietuvos daugiabučių gyventojų. Tyrimo rezultatai parodė, kad senos statybos daugiabučių gyventojai aktyviausiai domisi atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Renovuotinų daugiabučių namų gyventojų tikslinėje grupėje 64 proc. apklaustųjų išreiškė norą tokias priemones įsidiegti.
Žinomiausia - saulės energija
Tyrimas atskleidė, kad žinomiausias alternatyvus energijos šaltinis - saulės energija. Didžioji dalis - beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) - respondentų į klausimą, kokius alternatyvius energijos išteklius žinote, nurodė saulės kolektorius. Šį energijos šaltinį dažniausiai įvardijo 26-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai ir didmiesčių gyventojai.
Antroje vietoje pagal žinomumą rikiuojasi vėjo jėgainės - šį energijos šaltinį įvardijo 41 proc. respondentų. Trečioje vietoje respondentai nurodė geoterminį šildymą arba žemės šilumą (15 proc.).
Daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustųjų nurodė, kad diegiant inovatyvias energijos generavimo priemones atsižvelgtų į tokias priemones jau įdiegusių namų gyventojų atsiliepimus.
Vertina ekonomiškumą ir ekologiškumą
Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (51 proc.) įvardijo, kad galimybė sutaupyti - gauti mažesnes sąskaitas už sunaudotą energiją, yra svarbiausia priežastis, skatinanti diegti inovatyvias namo energijos taupymo priemones. Tyrimas parodė, kad žaliųjų energijos šaltinių ekonominis aspektas aktualiausias 36-55 m. respondentams, aukščiausio išsimokslinimo, vidutinių pajamų grupės atstovams ir miestų gyventojams.
Ketvirtadalį (25 proc.) apklaustųjų diegti atsinaujinančius energijos šaltinius skatina draugiškumas aplinkai - noras gyventi name, kuris nekenkia aplinkai. Šį aspektą dažniausiai paminėjo moterys, 18-35 m. apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.
Visgi pagrindine atsisakymo diegti inovatyvias energijos taupymo priemones priežastimi respondentai (40 proc.) įvardijo pradines investicijas ir išlaikymo kaštus.
Beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų girdėjo apie ES planus, kad ateityje visi gyvenamieji namai apsirūpintų energija, neteršiant ir nešildant aplinkos. Dažniausiai manoma, kad tokius planus Lietuvoje pavyktų įgyvendinti per 20-30 metų (21 proc.). Absoliuti dauguma (83 proc.) respondentų linkusi manyti, kad valstybei svarbu turėti tokius tikslus.
Užs. Nr. 83
