respublika.lt

ES ruošia naujus šeimos apibrėžimus

(428)
2022 rugpjūčio 06 11:00:00
Justina GAFUROVA

Jau praėjo dveji metai po to, kai ES pristatė penkmečio LGBT lygybės strategiją. Kitąmet Europos Komisija, prižiūrint, kaip strategija įgyvendinama atskirose šalyse, pristatys vidurio laikotarpio rezultatus. Tuo metu ES piliečiai skirtingose šalyse renka parašus po peticija, nepritariančia LGBT šeimų prilyginimui tradicinei šeimai.

×
nuotr. 6 nuotr.
ES ruošia naujus šeimos apibrėžimus. EPA-Eltos nuotr.

 

Šiuo metu jau parengta peticija, kurią gali pasirašyti bet kurios ES šalies gyventojai, nepritariantys naujiems planuojamiems pokyčiams, susijusiems su šeimos teise. Peticijoje išreiškiamas susirūpinimas dėl planuojamo patvirtinti reglamento, kalbančio apie tėvystę skirtingose šalyse. Jame cituojama EK pirmininkė. „Jeigu esate tėvas vienoje šalyje, esate tėvas visose šalyse", - 2020 m. pabaigoje, pristatydama pirmąją tokią ES LGBT asmenų lygybės strategiją, sakė Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).

Panašios nuostatos laikomasi ir minėtame reglamente. „Nors teisė apsispręsti dėl tėvystės nuostatų priklauso Bendrijos narėms, ES gali priimti priemones, susijusias su šeimos teise ir turinčias tarpvalstybinių pasekmių", - nurodoma reglamente. Naujoms iniciatyvoms tėvystės pripažinimo tarpvalstybiniu lygiu nuostatoms apibrėžti jau yra sudaryta ekspertų grupė. „2021 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje dėl LGBTIQ teisių ES Europos Parlamentas paragino Komisiją pasiūlyti teisės aktą, pagal kurį visos valstybės narės nacionalinėje teisėje pripažintų suaugusius gimusius ir kitose šalyse kaip teisėtus vaiko tėvus, nepaisant jų teisinės lyties ar šeimyninės padėties", - rašoma reglamente. Jame taip pat teigiama, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nuolatinis biuras jau svarsto apie galimą tarptautinį dokumentą dėl tarptautinių surogatinės motinystės susitarimų. Tikimasi, kad sprendimai galėtų būti pristatyti kitais metais.

Tam nepritariantys gyventojai iš įvairių šalių buriasi rinkdami parašus po peticija. „Iš esmės tai lemia dviem tėvams arba dviem motinoms galimybę įsivaikinti, kas jau įteisinta kai kuriose valstybėse narėse, tačiau kitose tokios galimybės ir pripažinimo neleidžia nacionalinė teisė", - rašoma peticijoje. Joje kritikuojamas minėtas reglamentas dėl tėvystės pripažinimo skirtingose šalyse: „Jei jis bus patvirtintas, tuomet bus privalomas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Pagal šį reglamentą būtume priversti pripažinti kartu gyvenančių homoseksualių porų teisę įsivaikinti."

Peticijoje primenama, kad daugelyje ES šalių Konstitucijose, kaip ir Lietuvoje, santuoka apibrėžiama kaip laisvu vyro ir moters sutikimu. „Stodami į Europos Sąjungą, mes nedavėme jokio sutikimo įvesti naujai šeimą apibrėžiančius teisės aktus. Europos sutartyje aiškiai numatyta, kad šeimos teisė išimtinai priklauso valstybių jurisdikcijai. ES neturi teisės kištis į mūsų nacionalinę teisę.

Todėl raginame jus pasirašyti peticiją, skirtą Europos Komisijos pirmininkei Ursulai fon der Lejen, kurioje reikalaujame, kad Komisija gerbtų valstybių narių įstatymus ir nepriimtų tokio prieštaringo reglamento. ES vadovai turi žinoti, kad mes nesutinkame su savavališku ir neteisėtu teisinių nuostatų, kurie nėra pagrįsti sutartimis ir dėl kurių ES šalių visuomenės nesutiko, įvedimu", - rašoma peticijoje, kurią jau pasirašė apie 30 tūkst. ES piliečių, tarp kurių yra ir Lietuvos gyventojų.

Prie peticijos pridedamas laiškas EK pirmininkei.

Primename, kad toks reglamentas gimė kaip rezultatas pirmosios EK pristatytos LGBT asmenų lygybės strategijos 2020-2025 m. Strategijoje siūloma išplėsti ES nusikaltimų sąrašą į jį įtraukiant neapykantos nusikaltimus, įskaitant homofobiją kurstančius pareiškimus ir neapykantos nusikaltimus. Buvo kalbėta apie planus pasiūlyti teisės aktą dėl vaiko kilmės pripažinimo tarpvalstybiniu lygiu. „Komisija pateiks teisėkūros iniciatyvą dėl vaiko kilmės tarpusavio pripažinimo ir išnagrinės galimas priemones tos pačios lyties asmenų partnerystės tarpusavio pripažinimui valstybėse narėse remti. Be to, Komisija suteiks galimybių finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su prieš LGBTIQ asmenis nukreiptais neapykantos nusikaltimais, neapykantos kurstymu ir smurtu", - rašoma strategijos pristatyme.

Komentuoja tarptautinės ir ES teisės specialistė Dr. Violeta VASILIAUSKIENĖ:


Tokie siūlymai yra tam tikras ES gudravimas. ES negali nustatyti, kokią šeimos politiką narėms taikyti, ir tai numatyta ES steigiamuosiuose dokumentuose. Bet aš matau tam tikrą apėjimą. Taip ES, kuri kūrėsi pagal krikščioniškas tradicijas, ieško vis naujų kelių primesti LGBT ideologiją visoms narėms, prisidengiant žmogaus teisėmis arba laisvo asmenų judėjimo klausimu. Žmogaus teisių srityje kalbama apie draudimą diskriminuoti. Kartu ES viena iš taisyklių, kad žmonės ir jų šeimos nariai turi teisę judėti visoje sąjungoje. Man atrodo, kad ES taip per daug išplečia savo galias.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tarptautinę privatinę teisę, apie kurią kalba ruošiamas ES dokumentas. Ji galioja taip, kad, jeigu asmenys susituokia vienoje valstybėje, jų turimi santuokos dokumentai turėtų būti pripažįstami ir kitoje šalyje. Tai vienas iš mechanizmų, kaip apeiti tai, kas galioja kai kuriuose nacionaliniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, homoseksuali pora išvykusi į kitą šalį įsivaikintų vaiką, tuomet grįžus į Lietuvą būtų bandoma pasiekti, kad tokia tėvystė būtų pripažįstama ir Lietuvoje. Aš suprantu, kad tai teisėti žmonių lūkesčiai, bet kartu valstybė turi savo teisę apsibrėžti, kas yra šeima. Nežinau, koks būtų geriausias sprendimas, bet tai, kas dabar siūloma, man atrodo neteisinga valstybių atžvilgiu.

Kyla teisinis klausimas, ar ES, kaip tarptautinė organizacija, ne per daug išplečia savo kompetencijos ribas? Kitas dalykas, kad visose ES institucijose mes turime savo, Lietuvos, atstovų. Stebimos tendencijos kelia nerimą ir mūsų atstovai turėtų jausti gyventojų spaudimą. Peticijos taip pat yra vienas iš būdų. Beje, ES galioja nuostata, jog surinkus milijono gyventojų iš 7 valstybių parašų skaičių, peticija turi būti privalomai svarstoma Europos Parlamente.

Ar valdžią pasiekia gyventojų peticijos?

Laisvosios visuomenės instituto direktorė Diana KARVELIENĖ:

Žvelgiant į situaciją Lietuvoje, galime matyti, kad šiuo metu visuomenės iniciatyvų yra gana nemažai, tačiau ne visos jos sulaukia vienodo žiniasklaidos ir valdžios institucijų dėmesio, ypatingai jeigu jos neatitinka viešojoje erdvėje formuojamo „main stream" (liet. vyraujančios tendencijos). Svarbu ne tik iniciatyvos idėja, bet ir jos profesionalus įgyvendinimas t.y. idėjos komunikacija viešojoje erdvėje, palaikytojų rato sutelkimas, svarūs argumentai. Todėl sudėtinga kategoriškai atsakyti, į kokias visuomenės iniciatyvas yra atsižvelgiama ir kurios pasiekia savo tikslų.

Lietuva yra demokratinė valstybė, kur valdžia renkama atstovauti piliečiams. Tačiau piliečių dalyvavimas politikoje nesibaigia tik sudalyvavus rinkimuose. Todėl piliečiai ne tik gali, bet ir turi jiems priimtina forma išsakyti savo nuomonę, lūkesčius išrinktiems valdžios atstovams bei reikalauti vienokių ar kitokių sprendimų ir jų rezultatų. Tačiau ar konstruktyvus šis dialogas, ar abi pusės iš tiesų nori susikalbėti, išgirsti viena kitą ir kartu veikti dėl visuomenės bendrojo gėrio, o ne tik „žaidžiant" demokratiją imituoti dialogą bei siekiant pasireklamuoti kuo skubiau pasidalinti žinute socialiniuose tinkluose...

Lietuvoje žodžio laisvė vis labiau susiduria su iššūkiais, tačiau ji dar egzistuoja, kol patys nepabūgsime kalbėti. Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo bandymų cenzūruoti nepatikusią nuomonę. Tačiau turime nepamiršti, kad kai žmonės susitelkia dėl kokios nors bendro gėrio idėjos, jų bendra veikla būna vaisinga. Šiuo metu visuomenė vis labiau telkiasi ir palaiko iniciatyvas, kuriomis siekiama apginti prigimtinę šeimą - visuomenės ir valstybės pagrindą, taip pat prieš bandymus švietimo sistemose diegti „gender" ideologija grįstą ugdymą ir kt. Ir tai natūralu, didžioji dauguma visuomenės supranta, kad žmogui reikia šeimos, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Visuomenė bunda, mato, kokie procesai vyksta kitose šalyse ir kokios viso to pasekmės. Taip pat stebi panašius procesus Lietuvoje ir primena išrinktiems tautos atstovams jų rinkiminius pažadus bei, manau, tikrai prisimins nuveiktus darbus prieš sekančius rinkimus. Koks visa to rezultatas bus, pamatysime ateityje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
113
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (428)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SANKCIJOS: Kinija pareiškė, kad jos sankcijos Lietuvos susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei yra „tinkamos ir pagrįstos“, praneša agentūra „Reuters“.
  • KOMPENSACIJA: Vyriausybės ketinimus kompensuoti veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų nuostolius ekonomistas Nerijus Mačiulis vadina klaida.
  • KAINA: Pasak Energetikos ministerijos, nepriklausomaiomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ pranešus apie nuo rugsėjo stabdomą veiklą, kito tiekėjo nepasirinkę jos klientai laikinai, iki šių metų pabaigos, turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę.
  • BIRŽA: Elektros birža „Nord Pool“ paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“).
  • APKLAUSA: Tik 8% gyventojų tiki, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn, beveik trys ketvirtadaliai mano, kad ji blogėja, rodo atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
  • MIGRANTAI: Iš Medininkų užsieniečių registracijos centro ketvirtadienį iškelti paskutinieji 12 čia laikinai gyvenusių neteisėtų migrantų - jie perkelti į užsieniečių registracijos centrus Pabradėje bei Kybartuose.
  • KOSMOSAS: Europos kosmoso agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia konkursą Lietuvos kosmoso pramonės koordinatoriaus pareigoms užimti.
  • PROTESTAS: Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Kinijos laikinąjį reikalų patikėtinį Čiu Baihua pareikšti protesto dėl Pekino skelbiamų sankcijų susisiekimo viceministrei ir nutraukiamo bendradarbiavimo susisiekimo srityje po jos vizito Taivane.
  • PRIĖMIMAS: Penktadienį prasideda papildomas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
  • PEDAGOGIKA: Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengė Konstitucijos pataisas, kurios leistų Seimo nariams užsiimti pedagogine veikla.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate naują tvarką, kad teigiamo COVID-19 greitojo testo nuotrauka įrodys, jog sergate?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+13 +20 C

 

+11 +20 C

+20 +25 C

+22 +25 C

 

+24 +27 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s