Beprotiškos kainos baigsis krachu

Nusprendė nebetylėti

„Per 7 šių metų mėnesius didėjančios infliacijos sąlygomis, „Eurostat" duomenimis, pramonės gamyba ES padidėjo 1,6 proc., Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje smuko 1,2-1,5 proc., Lietuvoje smuko per 15 proc. Tačiau paaiškinimo dėl to negauna net Seimo nariai. Didžiulę įtaką tam turi elektros energijos kainos, nustatytos „Nord Pool" biržoje, kurioje prekyba vykdoma pagal didžiausios kainos siūlymus, nepriimant mažesnių kainų siūlymų - pvz., Lietuvos gamintojų. Šios strateginės prekės perpardavinėtojų siekis pelnytis ekonominės krizės metu griaunant valstybės ekonomiką ir žmonių gyvenimus nesuderinamas su morale, ekonomika ir mūsų valstybės Konstitucija.

Kritinėje situacijoje Europos Komisija paskelbė apie būtinumą reformuoti ES elektros energijos rinką, tenkino dalies ES valstybių prašymus nesilaikyti ES dabartinės elektros rinkos reikalavimų. Lietuvos energetikos monopolinis ūkis valdomas ir išlaikomas valstybės, todėl valstybė privalo stabdyti valstybės ekonomikos griovimą, nedelsiant perimti prekybą elektros energija, o valstybės paskirta įmonė - sudaryti tiesiogines sutartis su šios prekės pardavėjais. Valstybė, o ne elektros perpardavinėtojai privalo reguliuoti elektros kainas", - akcentuojama signatarų kreipimesi.

Jokios reakcijos

Kreipimosi iniciatorius signataras Zigmas Vaišvila „Vakaro žinioms" sakė, kad, nors raštas Seimą, Vyriausybę bei prezidentūrą pasiekė rugpjūčio 31 d., iki šiol iš Seimo tegautas atsakymas, kad raštas perduotas Energetikos ir darnios plėtros komisijai, prezidentūra teatsakė, jog raštą gavo, o iš Vyriausybės - visiška tyla.

„Aišku, mes laukiame ne atsakymų, ar gavo raštą, o sprendimų. Nes situacija neatidėliotina, negalima toliau žaisti vaikų žaidimų", - akcentavo Z.Vaišvila.

Išeičių yra

Pasak jo, valdantieji turi imtis ryžtingų žingsnių: arba kartu su kitomis šalimis spausti Europos Komisiją, kad būtų pakeistos elektros kainų nustatymo taisyklės „Nord Pool" biržoje, arba iš viso pirkti elektrą apeinant biržą - sudarant tiesioginius kontraktus su gamintojais.

„Nes dabar biržos taisyklės yra absurdiškos - visos elektros kaina nustatoma pagal pateiktą brangiausią. Čia tas pats būtų, jei parduotuvei vienas tiekėjas kepalą duonos parduotų už eurą, kitas - už 10 eurų, o pirkėjui visi kepalai kainuotų 10 eurų", - palygino Z.Vaišvila.

Pasak jo, jei vis tik elektros spekuliantai laimės ir taisyklės nebus keičiamos, Lietuva turi sekti Ispanijos bei Portugalijos pavyzdžiu ir iš Briuselio reikalauti, kad ir jai būtų daromos išimtys - kad būtų leista elektrą pirkti apeinant biržą.

„Lietuvoje gaminamos elektros visiems mūsų poreikiams neužtektų. Tačiau kodėl negalime pasirašyti sutarties ir tiesiogiai pirkti iš kitų šalių gamintojų? Kodėl mus verčia pirkti už brangiausią kainą, o Vyriausybė tyli?", - retoriškai klausė signataras.

Z.Vaišvilos teigimu, kol kas valdantieji visuomenę nuraminti bando kompensacijomis. Tačiau, kaip pastebėjo signataras, kompensacijoms ilgai biudžeto pinigų neužteks, skolinimasis brangsta, todėl reikia ieškoti būdų mažinti kainas.

Reikia atsikratyti „žulikų"

Tarp raštą pasirašiusiųjų yra signataras Algimantas Norvilas.

„Per signatarų susitikimą su Seimo pirmininke labai paprastai ir aiškiai situaciją elektros srityje apibūdino signataras Liudvikas Rasimas. Jis pasakė tiesiai, kad rinka atiduota „žulikams" ir kol sistema nebus nuo jų išvalyta, tol niekas nepasikeis. Nors jis yra teisininkas, kito žodžio nei „žulikai" jis nerado. Aišku, kalbėjo ne tik apie Lietuvos, bet ir viso regiono „žulikus". Antras momentas - visa energetinė Lietuvos sistema de facto atiduota į vadinamų nepriklausomų valdybų, tarybų rankeles. O ten atsitiktinių žmonių nėra - pasodinti vien valdantiesiems reikalingi žmonės, kurie žino, ko atėjo ir kaip reikia atidirbti.

Bet kai apie tai prašneki, jie atlaidžiai šypsosi ir tikina dirbantys žmonių labui. Toks tipelis kaip Rokas Masiulis... Trūksta žodžių, o net prezidentas apie jį pagarbiai atsiliepia, vadina aukštos klasės vadybininku. Koks vadybininkas? Ar šis žmogus yra kur nors ką nors gerai nuvedęs? Vien aferos - pradedant „Klaipėdos nafta" ir baigiant Susisiekimo ministerija", - karštai kalbėjo A.Norvilas.

Tiesa, signataras netiki, kad pavyks atsikratyti „žulikų".

„O, kad tai atsitiktų, Lietuvoje turi labai daug kas pasikeisti. Visų pirma „žulikus" reikia eliminuoti iš politinės valdžios. Deja, situacija yra tragiška, valstybė yra apsėsta konservatorių, kurie kartu su kitais valdančiaisiais visur sukišo savo „chebrytę". O to reikia, kad gautų „atkatus". O už juos po to perkama sisteminė žiniasklaida - kad apie valdančiuosius rašytų tik gerai. Visokie „Ignitis" finansuoja partijas, partinius veikėjus. Didžiulis korupcijos ratas atsirado dar praėjusiame amžiuje, kai buvo sugalvota „Mažeikių naftos" afera. Ir kuo toliau, tuo viskas gilėja. Konservatoriai praktiškai yra ant visos valstybės užvaldymo slenksčio. Vadinamieji rinkimai gali tapti formalumu", - konstatavo A.Norvilas.

Gelbsti saulės jėgainė

Ekonomistas, signataras Audrius Rudys „Vakaro žinioms" sakė, kad dabar tėra pensininkas, kaip ekonomistas naujienų nebesekantis, todėl receptų, kaip išsrėbti košę elektros sistemoje, pasiūlyti negalintis.

„Kreipimąsi pasirašiau, nes manau, kad valstybės politiką pergalvoti reikia. Ir prisipažinsiu, kad didelių kainų atžvilgiu laikausi turbūt ne visai standartinės pozicijos. Aš pats esu ant namo stogo pasistatęs saulės jėgainę ir pasirinkęs planą, kuris vadinasi „Išmanusis". Kitaip sakant, aš moku kainą, kuri yra „Nord Pool" biržoje. Todėl jaučiu visai kitokią kainų dinamiką nei kiti ir nelabai patiriu to kainų šuolio.

Pavyzdžiui, pernai gruodį mano elektrinė pagamino tik dešimtadalį elektros, kurį namas suvartoja. Todėl trūkstamos elektros reikėjo pirkti. Todėl sumokėjau apie 200 eurų per mėnesį, nes man kilovatvalandė kainavo 35 centus. Mat labai pakilusios kainos buvo „Nord Pool" biržoje. Tačiau paskui buvo saulėtesni mėnesiai ir papildomai reikėjo pirkti mažiau elektros - mokėdavau po mažiau nei 100 eurų per mėnesį. O vasarą praktiškai iš viso nieko nereikėjo mokėti, nes mano elektrinė pagamino tiek, kiek man reikia. Mokėjau tik po 4,45 cento už susigrąžintą elektrą - 5 kartus mažiau už kilovatvalandę nei tuo atveju, jei būtų reikėję pirkti", - pasakojo A.Rudys.

„Karo mokestis"

Jis akcentavo labai palaikantis Ukrainą, taip pat ES pozicijas embargo Rusijai atžvilgiu.

„Ir puikiai suprantu, kad šitas kainų kilimas bent iš dalies susijęs su tuo, kas vyksta Ukrainoje. Ir su parama, kurią teikiame Ukrainai. Tai aš laikau savo, kaip vartotojo, mokesčiu Ukrainai už tai, kad ji mus gina. Kitaip sakant, aš nesu toks piktas ant mūsų valdžios, nes visoje Europoje kainos kyla. Klausimas tik dėl kompensavimų būdų.

Visiškai pritariu Lietuvos banko vadovo pozicijai. Jei mano šeimos pajamos yra pakankamos, tai kodėl aš negaliu sumokėti ir daugiau? Bet yra ir žmonių, kurie turi spręsti, ar nupirkti vaikui batus, ar mokėti už elektrą. Štai tokiems žmonėms ir reikalinga valstybės pagalba. Manau, kad labiau reikia ne išgyventi dėl kainų dydžio, o galvoti, kaip kokiems 20-30 proc. gyventojų sušvelninti tą smūgį ir sumažinti jiems „karo mokestį".

Skirti kompensacijas visiems elektros vartotojams būtų taip pat nelogiška, kaip kad elgiamės dabar, kai PVM lengvata centriniam šildymui naudojasi ir milijonieriai. Bet ta lengvata turi savo istoriją. Tarybiniais laikais nebuvo pasirinkimo - visi buvo prijungti prie centrinio šildymo. Todėl pereinamuoju laikotarpiu ir buvo sugalvota, kad lengvata turi būti visiems, nes žmonės neturėjo pasirinkimo. Dabar gi yra pasirinkimų", - kalbėjo A.Rudys.