Elektros brangimo priežastys

„Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje rugpjūtį elektros kainos vidurkis siekė 12,4 ct/kWh (su PVM). Lyginant su liepa, elektra brango 22 proc. Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit" rizikų valdymo padalinio vadovas V.Fiodorovičius, situacija didmeninėje elektros rinkoje pirmoje rugpjūčio pusėje išliko stabili, o tai leido išlaikyti kainas santykinai žemame lygyje.

„Tačiau mėnesio viduryje Suomijoje buvo sustabdytas „Olkiluoto-2" atominės elektrinės reaktorius. Negano to, tarp Švedijos ir Suomijos buvo apriboti elektros energijos perdavimo pajėgumai. Tai lėmė reikšmingą elektros energijos deficitą Suomijoje, paskatinusį įjungti visas dujines elektrines Estijoje, Lietuvoje bei Latvijoje.

Nuo rugpjūčio 16 d. didmeninė elektros kaina, lyginant su pirmomis 15 mėnesio dienų, šoktelėjo beveik 60 proc.: nuo 8,1 iki 12,8 ct/kWh su PVM. Visą antrą rugpjūčio pusę vidutinė elektros kaina buvo net dvigubai didesnė nei mėnesio pradžioje", - sako V.Fiodorovič.

Energetikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad didmeninės elektros kainos rugpjūtį augo ne tik dėl problemų Suomijoje, bet ir dėl išaugusio energijos poreikio bei smukusios vietinės gamybos. Štai nacionalinis bendras elektros suvartojimas rugpjūtį siekė 943 GWh arba 1,27 GWh per valandą, tuo metu liepą - 885 GWh arba 1,18 GWh per valandą. V.Fiodorovič teigimu, auganti valandinė elektros paklausa davė impulsą kainų didėjimui.

„Be oro temperatūros ir išaugusio elektros poreikio, prie kainų pokyčių smarkiai prisidėjo ir smukusi vėjo generacija. Pirmąsias dešimt mėnesio dienų vėjo jėgainės vidutiniškai gamino 326 MW/h, o vėliau šis rodiklis smuko daugiau nei dvigubai - iki 146 MW/h. Vėjo parkai rugpjūtį bendrai sugeneravo 153 GWh žaliosios energijos.

Saulės elektrinės rugpjūtį nepasižymėjo dideliu efektyvumu ir pagamino tik 85 GWh energijos. Bendrai Lietuvoje iš vėjo ir saulės sugeneruota 238 GWh švarios energijos. Palyginimui, liepą šis kiekis siekė 274 GWh, tad kritimas yra beveik 14 proc.", - skaičius pateikia ekspertas.

Kaip prognozuoja V.Fiodorovič, rugsėjį elektros kainos turėtų stoti į įprastas vėžes šiam laikotarpiui. Prognozės sufleruoja, kad naktimis elektra dėl mažėjančios paklausos turėtų išlikti pigesnė, dienomis kainos veikiausiai kils dėl augančio energijos poreikio bei mažėjančio saulės elektrinių efektyvumo trumpėjant šviesiajam paros periodui. Oro temperatūra ir kiti veiksniai taip pat turės įtakos elektros kainai.

„Artėjant periodui, kuomet elektros kainos vėl ims kopti į viršų, labiausiai turėtų suklusti planuojantieji elektros vartojimą pagal biržoje besiformuojančias kainas. Tokiems klientams rekomenduojame peržiūrėti savo vartojimo įpročius ir prisitaikyti prie naujų tendencijų.

Kaip papildomą priemonę saugantis nuo elektros kainų šuolių, galima apsvarstyti galimybę įsigyti energijos kaupiklius. Lietuvoje jie dar nėra populiarūs, bet susidomėjimas tokiais kaupikliais nuolat auga. Šio įrenginio privalumais pasinaudoti paprasta: kaupiklį galima įkrauti kai energija pigiausia, o sukaupta elektra pasinaudoti, kada jos prireikia", - pataria ekspertas.

Paskutinę rugpjūčio ir pirmąją rugsėjo savaitę elektros kainos Lietuvoje leidosi žemyn. Ekspertai pastebi, kad joms nukritus beveik dviem trečdaliais šalyje sumažėjo šiluminių elektrinių gamyba, o daugiausia vietinės elektros (61 proc.) pagaminta saulės ir vėjo elektrinėse. Anot „Litgrid" Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų pokyčius daugiausia lėmė pasitraukę karščiai ir dujų kainos.

„Vidutinė elektros kaina Baltijos šalyse, savaitę prieš tai buvusi didžiausia šiais metais, praėjusią savaitę sugrįžo į įprastą šiam laikotarpiui lygį. Prie mažesnių kainų prisidėjo iš centrinės Europos pasitraukę karščiai ir mažėjančios dujų kainos. Vasaros pabaigoje daugelyje Europos dujų saugyklų buvo pasiektas ir viršytas 90 proc. užpildymo lygis, kas lemia mažėjančius dujų importo srautus prieš prasidedant šildymo sezonui", - teigė L.Varanavičius.