Ekspertai prognozuoja brangsiantį šildymą: labiausiai tai pajus nerenovuotų daugiabučių gyventojai

Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas pasakoja, kad praėjusius dvejus metus lietuviai galėjo džiaugtis itin žemomis biokuro ir dujų kainomis, kurios turėjo daug įtakos ir žemoms šildymo sąskaitoms.

„Kadangi pernai ir užpernai biokuro rinkoje stebėjome unikalią situaciją, žiemos metu šalies gyventojai už šildymą mokėjo mažiau. Tačiau panašu, kad šiemet rinka stabilizavosi, o tokių žemų biokuro kainų nebepamatysime, todėl brangs ir šildymas", - tvirtina pašnekovas.

Žemas biokuro kainas lėmė iškirsti miškai

V. Lukoševičius pratęsia, kad pigų biokurą lėmė prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškuose siautėję žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli miškų plotai. Ši nelaimė itin stipriai palietė Baltarusiją ir Ukrainą.

„Miškai Baltarusijoje užima labai didžiulį plotą, kuris dėl šių kenkėjų sumažėjo - daugybę medžių teko iškirsti. Taip susidarė milžiniški kiekiai atliekų ir biokuro, kurį Baltarusija eksportavo. Toks biokuras sudarė apie 30 proc. Lietuvos rinkos ir buvo žymiai pigesnis, nes jį reikėjo greitai realizuoti. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje sumažino jo kainas, o tai automatiškai pradžiugino lietuvius mažesnėmis šildymo sąskaitomis", - sako specialistas.

Jis toliau pasakoja, kad Baltarusijoje jau yra atlikti sanitariniai kirtimai, kurių reikėjo norint suvaldyti žievėgraužių vabzdžių plitimą, taip pat šalyje randasi reikšmingas poreikis smulkintai medienai - čia statomi celiuliozės bei plokščių fabrikai, biokuro elektrinės, katilinės, kuriose yra gausiai naudojamos medienos atliekos.

„Situacija biokuro rinkoje dėl šių priežasčių pasikartoti neturėtų nei šiemet, nei artimiausioje ateityje. Todėl nors šildymas drastiškai nebrangs, panašu, kad šis rodiklis pasieks 2019 metų lygį", - teigia LTŠA prezidentas.

Šildymo sąskaitos augs iki 30 proc.

Šilumos kainas Lietuvos gyvenvietėse lemia skirtingi aspektai, tačiau daugelyje šalies miestų šio rodiklio svyravimui daugiausia įtakos turi biokuro kaina. Vienintelė išimtis - Vilnius, kuriame vis dar šildoma dujomis.

Statistika rodo, kad, lyginant su praėjusiais metais, gamtinės dujos pabrango du kartus, o biokuro kainos išaugo 30-40 proc. Kadangi 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, o 17 proc. - dujos, brangstant sudedamosioms kuro dalims, augti turėtų ir šildymo sąskaitos.
V.Lukoševičius prognozuoja, kad šios žiemos metu mokesčiai už šildymą gali būti apie 10-27 proc. didesni nei praėjusiais metais.

Kaip galimybę sutaupyti išskiria renovaciją

LTŠA prezidentas akcentuoja, kad nepaisant to, jog šildymui naudojamo kuro kainų reguliuoti nėra įmanoma, nuo pačių gyventojų priklauso kitas svarbus veiksnys, turintis įtakos šildymo sąskaitoms - būsto energinis efektyvumas.

„Mes nuolat stebime daugiabučių šilumos apskaitos statistiką, matuojančią realų šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose. Tai leidžia matyti, kiek šilumos buvo suvartojama konkrečiuose pastatuose prieš jų modernizavimą ir po, todėl drąsiai galiu teigti, kad didžiausias potencialas, siekiant sumažinti šildymui skiriamas išlaidas, slypi būsto atnaujinime", - sako pašnekovas.

Anot jo, skirtumai yra daugiau nei akivaizdūs - vartotojai po renovacijos dažniausiai moka 2-3 kartus mažiau nei iki jos: „Kol vieni gyventojai tame pačiame mieste už šildymą gali mokėti per 100 Eur, kiti už šią paslaugą gali išleisti vos 20 Eur."

Atskleidė nerenovuotų daugiabučių gyventojų baimes

Neseniai atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai parodė, dėl ko labiausiai nuogąstauja renovuotinų daugiabučių gyventojai. Didžioji dalis respondentų (po 46 proc.) nerimauja, kad ateityje smarkiai brangs ir šildymas, ir renovacija.

Dabartinės tendencijos rodo, kad šios gyventojų baimės - ne iš piršto laužtos. Stebint nuoseklų šilumos kainų augimą ir didėjančias žmonių išlaidas modernizacijai, pasidomėti apie galimybes renovuoti savo būstą butų savininkai turėtų jau dabar.