1 nuotr.Siekdama efektyviau vykdyti pastatų modernizavimą šalyje, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų būstų energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiųmetis auditas parodė, kad savo daugiabučius renovuojantys šalies gyventojai turėtų itin daug dėmesio skirti dažnai pamirštamam aspektui - oro kokybei ir patalpų vėdinimui.
Atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, ekspertai didelį dėmesį audito metu skyrė efektyvių vėdinimo sprendimų paieškai, o tai buvo daroma koncentruojantis į modernizuotų pastatų oro kokybę. Tai - esminis renovacijos elementas, nes renovavus būstą šiluma dėl sandarumo jį palieka sunkiau, į vidų pro sienų ir langų plyšius nebepatenka tiek šviežio oro, kiek anksčiau.
Kadangi Lietuvoje gyvenamųjų patalpų ore esanti CO2 koncentracija nėra ribojama specifiniais dokumentais, oro kokybė buvo tiriama remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
Atsižvelgus į jas, specialistai nustatė maksimalią ribinę CO2 vertę - 1000 ppm (angl. ppm - parts per milion, liet. - dalys iš milijono). Nuo šios ribos pradedamas jausti galvos svaigulys, mieguistumas, oro kokybę galima laikyti prasta. Išsiaiškinus ribinę vertę, specialistai ištyrė oro kokybę pasirinktuose būstuose.
„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta", - teigia G. Šilanskas.
Būtina nepamiršti vėdinimo priemonių
Pasak ekspertų, oro kokybę renovuotuose daugiabučiuose galima palaikyti užtikrinant patalpų vėdinimą. G.Šilanskas pabrėžia, kad, siekiant bute turėti kuo daugiau šviežio oro, gyventojai būste turėtų įsirengti rekuperacinę sistemą.
„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra tinkamai kontroliuojamas filtruoto išorės oro tiekimas į vidų - tai yra ypatingai svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas", - teigia specialistas.
Tačiau jei rekuperacinės sistemos daugiabutyje nėra arba jos įrengti nėra galimybių, yra ir kitų būdų atšviežinti patalpų orą. Gyventojai, atsižvelgdami į išorės oro sąlygas ir laiką, turėtų keliskart per dieną intensyviai vėdinti gyvenamąsias patalpas. Tai reikėtų daryti kelias minutes pilnai atidarius langus - tokiu būdu bus sudaromas skersvėjis. Kambarių nereikėtų vėdinti transporto piko valandomis.
CO2 daviklių/sensorių įrengimas gyvenamosiose patalpose, ypač svetainėje ar miegamajame, irgi gali tapti gera indikacine priemone, norint užtikrinti tinkamą vėdinimo sistemos valdymą.
Daugiausiai šilumos iššvaistoma vėdinant
G.Šilanskas atskleidžia, kad šiųmetis atnaujintų daugiabučių tyrimas taip pat parodė, kad daugiausiai šilumos po atnaujinimo yra prarandama būtent vėdinant pastatą (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Palyginus neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt. sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža" - sako G.Šilanskas.
Auditas suteikia naudingos informacijos
Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami tik pastatai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po projekto įgyvendinimo praėjo ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes, praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė", - sako BETA direktorius Valius Serbenta.
Auditui šiemet buvo atrinkti daugiabučiai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų metai - nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų pastatų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.
