Eksperimentui su vaikais ryžosi ne visi

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija - ta pati mokykla, kurioje prieš dvejus metus kilo skandalas, kai už pedagogų darbą iš dalies mokėjo ir tėvai (tuomet įstaiga vadinosi „Genio" progimnazija). Kiekvienoje klasėje dirbdavo mokytojas ir jo asistentas. Asistento atlyginimą apmokėdavo tėvai, kaip ir mokytojo priedą prie algos. Tėvai skaičiuoja, kad tai kainuodavo apie 100 eurų per mėnesį.

Po šio skandalo mokykla pakeitė pavadinimą. Tačiau nuo skandalų tai neišgelbėjo. Pernai rudenį mokyklos bendruomenė buvo sukrėsta, kai išaiškėjo, kad maistas moksleiviams ruošiamas iš nesuvalgytų patiekalų atliekų.

Tačiau kažkodėl būtent ši mokykla dabar laikoma pavyzdine kovoje su pandemija. Gal tai irgi tik sutapimas, kad mokyklos direktorius R.Remeika ir Vilniaus miesto meras R.Šimašius yra ilgamečiai politikos kolegos, bendrapartiečiai.

Nors skelbiama, kad kontaktinio ugdymo eksperimentas mokykloje yra savanoriškas, administracijos komunikacija verčia tuo abejoti. „Vakaro žinias" pasiekė garso įrašas, kuriame mokyklos direktorius be užuolankų sako, kad ras būdų nubausti testuotis nenorinčius pedagogus. „Jeigu nesitestuoji ir ateini į žmonių būrį, pažeidi visų kitų žmonių teises būti saugioje aplinkoje. Jeigu mokytojas nebus pasidaręs testo, aš tikrai ieškosiu galimybės jam taikyti prastovą, mokėti „minimumą", jeigu nebus galimybės jam suorganizuoti nuotolinio darbo. Todėl baikime išsidirbinėti", - nuotolinėje konferencijoje prieš eksperimento pradžią mokyklos pedagogams sakė direktorius.

„Vakaro žinių" kalbinta direktoriaus pavaduotoja Jūratė Paurytė patvirtino girdėjusi šiuos direktoriaus žodžius: „Taip, tai buvo posėdis, bet tikrai niekas nėra verčiamas. Mokomės pagal pilotinį projektą ir esame testuojami kiekvieną savaitę. Tai organizuojama remiantis Vyriausybės nutarimu."

Pats mokyklos direktorius R.Remeika savo žodžių neišsižada ir į kontaktinį darbą testuotis nenorinčių pedagogų nepriims. „Gal aš per grubiai pasakiau, bet tai „apaugo" tam tikrais gandais. Aš suprantu, kad žmonės bijo skiepytis, bet nesuprantu, kai bijo testuotis eidami į darbą. Testuotis privaloma. Vyriausybės nutarime nurodyta, kad tiesioginis ugdymas galimas tik po visuotinio testavimosi. Kitaip aš negaliu daryti, tik vykdau Vyriausybės nutarimą", - sakė R.Remeika. Visgi, mažiausiai viena pedagogė testuotis atsisakė, todėl ji šiuo metu pamokas vaikams veda nuotoliniu būdu.

Vyriausybės nutarime iš tiesų nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirinktoje ugdymo įstaigoje ugdymas pagal pradinio ugdymo programą yra vykdomas mišriu būdu, periodiškai joje atliekant pagal pradinio ugdymo programą ugdomų moksleivių namų ūkių ir įstaigoje kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų bandomąjį profilaktinį tyrimą COVID-19 ligai. Tačiau, kad tai būtina, nutarime nenurodoma. Kaip ir testavimo periodiškumas. Už įgyvendinimą atsakingas mokyklos vadovas.

Paprastai sakant, nors įstatymai gina žmogaus teisę į savo kūną ir prieš jo valią niekas negali nei jo skiepyti, nei testų atlikinėti, sutikus dalyvauti eksperimente, panašu, už savo sprendimus patys ir lieka atsakingi.

O mokyklos bendruomenė nesistebi spaudimą primenančiais administracijos valdymo metodais. Mokyklą lankančių vaikų tėvai pasakoja, kad progimnaziją nuolat krečia skandalai, o apie negeroves drįstantys prabilti bendruomenės nariai sulaukia nemalonumų. Jie sako, kad dabar mokykloje organizuojamas kontaktinis ugdymas yra eksperimentas su vaikais, o mokyklos administracijai labiau rūpi reklama nei vaikų sveikata.

Ir nors viešai mokykla žadėjo, kad į kontaktinį ugdymą negrįšiantiems vaikams bus užtikrintas nuotolinis ugdymas, realybė ne visai tokia. Kai kurie moksleiviai gauna kokybišką nuotolinį ugdymą, o kiti, kaip atskalūnai, paliekami mokytis kone savarankiškai. Yra klasių, kuriose nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams ugdymo procesas trunka vos vieną valandą per dieną.