Eksperimentai su Lietuvos Nepriklausomybe

Istorikas pateikia tris faktus, kurie, pasak jo, perša mintį apie vykdomus eksperimentus: 1) Rusijos Dūmoje svarstoma atšaukti Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimą;

2) Vokietija nusprendžia nedislokuoti, kaip ketino, savo karių Lietuvoje;

3) Lietuva pradeda dalinę Kaliningrado srities blokadą.

- Kas, jūsų nuomone, vykdo eksperimentus? - „Vakaro žinios" teiravosi dr. Tomo BARANAUSKO.

- Visų pirma žmonės, kurie Lietuvoje priima sprendimus. Kad ir dėl tokių Kaliningrado blokavimų. Nes šiuo metu tokie sprendimai, nukreipti prieš Rusiją, yra pavojingi, mat pati šalis yra pavojinga. O kiek naudos tokie veiksmai duoda? Labai didelis klausimas.

- Pirmas jūsų įvardintas punktas - dėl vieno Dūmos deputato, pasiūliusio atitinkamą projektą, akibrokšto. Kaip manote, atsakas į kokius Lietuvos veiksmus jis galėtų būti?

- Belieka tik spėlioti, kodėl jis taip pasielgė. Projekto autorius Jevgenijus Fiodorovas kalba, kad reikėtų atšaukti ir kitų valstybių Nepriklausomybės pripažinimą, tačiau kažkodėl pradeda nuo Lietuvos. Rusijos nuotaikos yra šovinistinės, gal tai kyla iš to. Tačiau Lietuvos sprendimas dėl Kaliningrado man primena laikus prieš Antrąjį pasaulinį karą. Lenkija Vokietiją perkirto Gdansko koridoriumi, Hitleris nenorėjo susitaikyti su tuo, kad dvi Vokietijos dalys negali tarpusavyje susisiekti, Vokietija dėl to jautėsi labai pažeminta, o tai buvo viena priežasčių pradėti karą. Lygiai taip pat dabar Lietuva erzina Rusiją trukdydama jai susisiekti su savo kita dalimi - Kaliningrado sritimi. O kam ir kokia iš to nauda?

- O kodėl, jūsų nuomone, Vokietija mūsų atžvilgiu pakeitė retoriką dėl karių?

- Žinome, kad Vokietija nėra itin patikimas partneris, nuolat keičia savo poziciją kad ir pagalbos Ukrainai klausimu.

O dėl karių dislokavimo Lietuvoje pasiskaičiavo, kad tai yra labai pavojinga teritorija - vieta, kurioje gali tekti kariauti. Nenori rizikuoti savo karių gyvybėmis.

- Tai kokia, jūsų nuomone, turėtų būti Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu? Laikytis Vakarų pozicijos ir neišsišokti iš konteksto - nieko nedaryti individualiai?

- Būtent. Jei visi paskelbė sankcijas, tai jų ir turime laikytis. Tačiau tai, ką Rusija veža tranzitu per Lietuvą iš vienos savo dalies į kitą - tai jau jos vidaus reikalas ir su karu negali būti siejama.

- Bet, priešingai nei jūs, mūsų politikai netgi labai didžiuojasi tuo, kad dažnai išsišoka - juk taip rodoma drąsa.

- Taip, vien prisiminkime, koks buvo pasididžiavimas, kai dėl Taivano sugadinome santykius su Kinija.

Dabar Lietuvos politikai sako, kad įves visuotinį NT mokestį ir giriasi, kad taip į biudžetą papildomai surinks 25 mln. eurų. O kad vien dėl Taivano prarasime daug daugiau - kažkodėl nutyli. Juo labiau kad ir Taivanas, neskaitant moralinio pasitenkinimo, jokios naudos iš viso šito neturi.

- Konservatoriai dabar vis baksnoja pirštu į karą ir juo bando pateisinti visus savo itin abejotinus ankstesnius sprendimus, kuriuos opozicija yra ne kartą net aferomis įvardijusi. Net SGD terminalą, už kurį permokėjome kelis kartus, pateisina: „sakėme, kad jis - būtinas". Niekas ir nesako, kad jo nereikėjo, tačiau negi net energetinės nepriklausomybės nebuvo galima siekti skaidriai? Argi dabar karu galima pateisinti bet kokius veiksmus, galima lėšų švaistymą stambiu mastu?

- Jūs visiškai teisus. Terminalo reikėjo, bet reikia žiūrėti, kokiomis sąlygomis jis pastatytas. Džiaugtis tuo, už kokią kainą jis pastatytas, tikrai nėra pagrindo. Konservatoriai apskritai yra partija, kuri užsiiminėja „trolinimu". Ir nesuvokia, kad dabar ne tokie laikai, kai to „trolinimo" reikia. Dabar labiausiai reikia konstruktyvios pagalbos Ukrainai - ginklais, humanitarine parama ir t.t. O Kaliningrado blokada kuo yra parama Ukrainai? Tai - tik liūto tampymas už ūsų ir papildoma grėsmė Lietuvai, nuo kurios Ukrainai - nei geriau, nei blogiau, nes Kaliningradas - ne ta vieta, kuri Ukrainai kelia grėsmę.

- Karas karu, bet valdantieji toliau stumia partnerystės, civilinės sąjungos, narkotikų dekriminalizavimo klausimus. Dalis opozicijos piktinasi, kad priešinti visuomenę dabar ne laikas, valdantieji atkerta, esą net Ukrainos Rada būtent dabar imasi Stambulo konvencijos klausimo, nes esą žmogaus teisėms niekada nebūna ne laikas...

- Aišku, kad tokie projektai Lietuvoje - visiškai ne vietoje ir ne laiku. Ukrainoje - kas kita. Jai tai - išgyvenimo klausimas, keldami Vakarams aktualias problemas jie tikisi ir toliau gauti paramą, nes ji yra labai trapi. Kai kas netgi pasisako, kad „nereikia žeminti Rusijos" ir dalį Ukrainos teritorijos jai atiduoti. Todėl Ukrainai dabar ne metas gilintis į Stambulo konvencijos trūkumus - ji nori daryti bet ką, kad parama nebūtų tokia trapi.

Ir tai visiškai nelyginama su Lietuvos situacija. Mums dabar reikalingi tik tokie sprendimai, kurie ne kiršina, o telkia visuomenę. Dabartinė valdžia visas jėgas sutelkusi į visuomenės kiršinimą. Yra tik vienintelis pozityvus žingsnis - nutraukta diskriminacija, susijusi su kovidine politika. Bet, kadangi taip elgėsi ir kitos netoli Ukrainos esančios šalys, įtariu, kad tai - netgi ne Lietuvos sprendimas.

Kiršinimas yra ir nelietuviškų raidžių įteisinimas, narkotikų dekriminalizavimas. Negi negalime be jų apsieiti, kai pašonėje vyksta karas? Vietoje to geriau spręstų, kaip pažaboti infliaciją, kurią nulėmė ne tik pasaulinės tendencijos. Jei vidiniai veiksniai neprisidėtų, ji pas mus nebūtų pati didžiausia. Tačiau tam skiriama mažiausiai dėmesio. Turbūt nesuvokia, ką daryti. Tokias mintis skatina ir turima ministrų kompetencija. Valdantiesiems, ypač Laisvės partijai, suprantami tik du dalykai - gėjai ir narkotikai, vien su šitomis idėjomis ji faktiškai į valdžią ir ėjo.

Tačiau jei kas kritikuoja kad ir visiškai nelogiškus valdžios veiksmus - iš karto išvadinami prorusiškais. Nors valdžios kritikos draudimas kaip tik yra Rusijos mentaliteto požymis. Todėl kaip tik valdantieji atrodo labiau prorusiški nei jų kritikai. Gal ir man bandys pripiešti tokią etiketę. Tačiau aš kaip tik elgiuosi priešingai - noriu, kad Lietuva būtų kuo mažiau panaši į Rusiją, ir nedarytų spaudimo tiems, kurie kritikuoja valdžią.