Ekologiškas maistas sunkiai įkandamas

Prognozuojama, kad dėl alergijų greičiau nei po 15 metų kentės jau pusė europiečių. Gydytojai pastebi alergijų maistui piką, tačiau sveikai maitintis gali nedaugelis, ekologinis ūkininkavimas ir maistas mūsų šalyje nėra prioritetiniai.

Ekologinių ūkių šalyje kasmet mažėja, o ir išauginti javai ar jautiena skiriami ne vietos vartotojui, bet eksportuojami. Pieno perdirbėjai tikina, esą neapsimoka gaminti ekologiškų pieno produktų, nes mūsų šalies pieno ūkiai ir neturėdami sertifikatų gamina kokybišką pieną. Trūksta be chemijos užaugintų daržovių, vaisių.

Pusė pirkėjų - seni pažįstami

Su ekologiškomis daržovėmis, obuoliais, kurių šiemet užaugino mažiau nei įprastai, augintojai iš visų šalies regionų traukia į sostinę. Vilniuje jau antra savaitė šurmuliuoja ekologiškų gėrybių mugės.

Ekologinio ūkininkavimo programos „Tatula“ pirmininkė Valerija Gražinienė teigia, kad vilniečiai yra didžiausi ekologiškos produkcijos vartotojai, ekologiškas gyvenimo būdas čia jau įgavęs didesnį pagreitį. Į muges daugiausia ateina tie patys pirkėjai. Jie ieško sertifikatus turinčių, pažįstamų ūkininkų ir perka tik iš jų. Pardavėjai džiaugiasi, kad iš jų seniau pirkdavo tėvai, o dabar jau vaikai ir net vaikaičiai.

Ekologiška produkcija „Tatulos programa“ bandė prekiauti ir kituose miestuose, tačiau be vietos savivaldybių nuolaidų mugės neprigijo. Augintojai nori ne tik švęsti, bet ir parduoti, tačiau mažesnių miestų gyventojams ekologiškas maistas per brangus.

Šiemet augintojai pirkėjams siūlys menkesnį daržovių asortimentą, nes ekologiniuose ūkeliuose bulvių derlius tik vidutinis, o kai kur prastokas: gumbus pagraužė kenkėjai, bulvės prastesnės prekinės išvaizdos. Sunkesnėse dirvose morkos užderėjo gerai, o lengvose trūko drėgmės. Mugėse morkos šiemet brangios, už kilogramą prašoma 3-4 litų.

Ne visiems daržininkams pavyko užauginti porų ir kopūstų. Negelbėjo nė ekoplėvelė, šias daržoves agresyviai atakavo vabalai. Rinkoje itin trūksta ekologiškų žiedinių kopūstų - kopūstinės daržovės šiemet, galima sakyti, neužaugo.

Mugėse perkamiausi obuoliai, jų kilogramas kainuoja apie 3 litus.

Šiemet pirkėjus stebina tik morkų kaina, kitos daržovės taip nebrango. Ekologiškų daržovių augintojams svarbu parduoti, ką išaugino, todėl jie tikina kainas nustatantys „protingas“. Jei labai kelsi, gyventojai neįpirks, produkciją teks kompostuoti ar sušerti gyvuliams.

Ekologinio ūkininkavimo programos „Tatulos programa“ pirmininkė V.Gražinienė tikina, kad ekologinis ūkis tampa nuostolingas, jei augintojai negali parduoti produkcijos geromis kainomis.

Norinčių ekologiškai ūkininkauti naujokų per metus atsiranda vos vienas kitas, nes technikos amžiuje ūkininkauti tradiciškai kur kas lengviau. Seniau kurti ekologinius ūkius viliojo didelės europinės išmokos, tačiau 2007-2013 metais jos buvo nurėžtos pusiau, ir ekologinių ūkių plėtra įstrigo. Dėl menkos paramos ir griežtų reikalavimų ekologiškai ūkininkaujančių mažėja.

Neužtenka net vaikams

Ekologiniu maistu labiau domisi jaunos šeimos, tačiau aiškėja, kad prieš ketverius metus pradėta programa „Ekologiškai sveikas maistas - vaikams“ ima strigti. Rajonuose nerandama ūkininkų, galinčių tiekti ekologiškas daržoves ir vaisius. Panevėžio rajono mokyklos ir vaikų darželiai, kuriuose vaikai jau pamėgo šviežias sultis, sunkiai randa tiekėjų. Ekologiškas maistas praverstų ir senelių namų gyventojams, ligoniams, tačiau sveikos gyvensenos entuziastai pasigenda ministerijų palaikymo.

Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėja Edita Karbauskienė teigia, kad ekologinis ūkininkavimas mūsų valstybėje nėra prioritetinis, nėra ekologiškų produktų perdirbimo, nesukurta rinka. Itin sunkios sąlygos yra vidutinių ir smulkiųjų ekologinių ūkių. „Ekologiškomis daržovėmis, neskaičiuojant bulvių, sertifikuotuose prekiniuose ūkiuose šiemet bebuvo užsodinta vos 60 hektarų, neskaitant bulvių. Tokio kiekio daržovių užtenka pavalgyti tik patiems ekologams“, - apgailestauja E.Karbauskienė.

Kas sveikiausia, išvežama

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis teigia, kad ekologiškai užauginti maistiniai ir pašariniai grūdai išvežami dėl kur kas geresnių kainų.

Pernai chemizuotų maistinių kviečių tona kainavo 870 litų, o už ekologinius grūdus buvo siūloma vos 950- 1000 litų, eksportuotojai mokėjo kur kas daugiau.

S.Daniulis džiaugiasi, kad šiemet 1000 hektarų užaugo geras nemodifikuotų sojų derlius, tačiau sojos bus eksportuotos, nes supirkimo kainos vietos ir užsienio rinkose skiriasi ne 20-30 litų, o 50 proc.

Mūsų šalies vartotojai ir taip jau neįperka jautienos, todėl ekologiniuose ūkiuose išauginti mėsiniai galvijai keliauja į Šveicariją ir į kitas šalis.

Ekologinius ūkius Lietuvoje retina per didelės biurokratinės kliūtys ir per menka parama. Nėra produkcijos perdirbimo, vos kelios nedidelės įmonėlės vežioja po muges ekologiškus produktus, jų reikėtų šimteriopai daugiau.