EK Lietuvai pervedė 542 mln. eurų, skirtų „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimui

„Lietuvą šiandien pasiekė per 542 mln. eurų lėšų už įgyvendintus „Naujos kartos Lietuva" plano rodiklius. Padarytą didelį progresą sprendžiant ilgalaikius įsisenėjusius Lietuvos iššūkius, pozityviai įvertino Europos Komisija, - pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė pridurdama, jog Lietuva taip pat pasinaudos plano papildymo galimybe. - Norime išnaudoti progą papildomai paskatinti žaliąją pertvarką ir Lietuvos pramonės transformaciją, stiprinant šalies ūkio atsparumą, todėl papildysime esamą „Naujos kartos Lietuva" planą iki 1,8 mlrd. eurų naujų investicijų. Plano pokyčiai atlieps geopolitinę realybę ir strateginius Lietuvos tikslus".

Šiuo metu įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva" planą paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,2 mlrd. eurų, jau įgyvendinama projektų už 0,5 mlrd. eurų.

Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima periodiškai kartu su EK ekspertais. „Naujos kartos Lietuva" plano išskirtinumas - lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius, todėl paskelbtų kvietimų suma puikiai iliustruoja, jog tiek reformos, tiek investicijos toliau sparčiai vyksta.

Su antruoju mokėjimo prašymu EK numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių šiai dienai jau pasiekta 10 rodiklių. Iki mokėjimo prašymo teikimo planuojama pasiekti visus likusius rodiklius. Antrąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti po „Naujos kartos Lietuva" plano keitimo patvirtinimo, kuris yra numatytas rudenį. Todėl Lietuva iki šių metų pabaigos turėtų gauti dar apie 260 mln. eurų.

Ministerija priminė, kad 2021 m. EK Lietuvai jau yra pervedusi „Naujos kartos Lietuva" plano 289 mln. eurų avansines lėšas.

„Pasiekta reikšmingų reforminių rezultatų žaliosios transformacijos, skaitmenizacijos, viešojo sektoriaus, socialinės atskirties mažinimo srityse. Taip pat sparčiai pasistūmėta švietimo kokybės regionuose, mokslo ir inovacijų ekonomikos skatinimo plėtroje", - teigiama pranešime.

Savo ruožtu EK pranešė, kad 542 mln. eurų skyrimui dotacijų forma sąlygas sudarė tai, kad Lietuva įgyvendino 31 etapą, susietą su pirmąja išmoka.

„Jie apima svarbias reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityje, pavyzdžiui, teisės aktų, skatinančių elektros energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių gamybą, perdavimą ir naudojimą, priėmimą, taip pat Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centro steigimą, siekiant palengvinti viešųjų paslaugų skaitmenizavimą. Negana to, Lietuvoje buvo pasiūlyta bendrojo ir profesinio švietimo sistemos reforma, taip pat priemonės inovacijoms ir mokslui, socialinei apsaugai ir užimtumui remti bei skaitmeninių duomenų saugykla, skirta stebėti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą", - rašoma pranešime.

Nurodyta, kad išmokos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę - svarbų „Next Generation EU" instrumentą - šalims narėms skiriamos atsižvelgiant į rezultatus ir priklauso nuo to, ar Lietuva įgyvendins investicijas ir reformas, numatytas šalies gaivinimo ir atsparumo didinimo plane.

„2022 m. lapkričio 30 d. Lietuva pateikė EK pirmąjį, 33 etapus apimantį prašymą dėl 565 mln. eurų išmokėjimo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. 2023 m. vasario 28 d. EK priėmė iš dalies teigiamą preliminarų Lietuvos prašymo vertinimą, nustačius, kad du su mokesčiais susiję etapai nebuvo deramai įgyvendinti. Komisija pripažino, kad Lietuva jau žengė pirmuosius žingsnius šių etapų įgyvendinimo procese, tačiau dar lieka nenuveiktų svarbių darbų", - nurodė EK.