respublika.lt

Eiliniams - krizė, valdžiai - didesnės algos

(0)
2022 rugsėjo 21 09:30:00
Danas NAGELĖ

Valdantieji užsimojo pertvarkyti viešojo sektoriaus įstaigas ir valstybės tarnybą, o svarbiausias akcentas - didėsiančios algos. Įdomiausia, kad algos didės tiems, kurių išlaikymas mokesčių mokėtojams ir taip kainuoja daugiausiai. Savaime suprantama, nebus nuskriausti ir Seimo nariai, dažnai besiskundžiantys, kad iš algos jiems išgyventi sunku. Jiems atlyginimus planuojama pakelti kone dvigubai - iki beveik 4 tūkst. eurų „į rankas". Ir tai - neskaitant lėšų, skirtų parlamentinėms išlaidoms.

×
nuotr. 6 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

 

Rojus rojuje

Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą projektą, valstybės politikų darbo užmokestis siektų nuo 4547 eurų iki mokesčių (mažiausios savivaldybės vicemero) iki 8624 eurų (Seimo pirmininko ir ministro pirmininko). Teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą būtų nuo 5488 (apylinkės teismo teisėjo) iki 8624 eurų (Konstitucinio Teismo pirmininko). Valstybės pareigūnų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą nustatomas nuo 3450 iki 7056 eurų. Gaila, nepateikiamas lyginamasis variantas, todėl sunku palyginti, kiek algos kiltų, aišku tik iki kiek.

Tačiau kai kurių ponų algų padidėjimą paskaičiuoti galima. Pavyzdžiui, eilinis Seimo narys šiuo metu gauna 3155 eurus (iki mokesčių, be priedų), gautų 6318 eurų. Kitaip tariant, „į rankas" eilinis parlamentaras gautų nebe 2,1, o 3,8 tūkst. eurų. Ir dar jiems kas mėnesį ir toliau priklausytų po 0,8 vidutinio mėnesinio Lietuvos darbo užmokesčio suma vadinamoms parlamentinėms išlaidoms. Šiuo metu tai - 1424 eurai.

Negana to, Seimo nariams priklauso ir patalpos Seimo viešbutyje. Tik turintys būstą Vilniuje ar šalia jo (25 km spinduliu) moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Visiems kitiems gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka.

Iš biudžeto - dešimtys milijonų eurų

Valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės pareigūnų, teisėjų algos augtų nuo kitų metų, politikų - nuo kitos kadencijos. Iš politikų greičiausiai algos padidėtų merams ir vicemerams, nes savivaldos rinkimai vyks jau 2023 metais, o Seimo nariams ir ministrams - tik po 2024 metų Seimo rinkimų.

Nepaisant to, vien kitais metais algų didinimas mokesčių mokėtojams papildomai kainuotų 22,73 mln. eurų, 2024 m. - dar 1,14 mln. eurų daugiau nei kitąmet (nes prasidės nauja kadencija seimūnams bei ministrams), 2025 m. - dar 3,05 mln. eurų daugiau (nes seimūnams ir ministrams didesnes algas reikės mokėti jau visus metus).

Algos didėtų, nes jų dydį ketinama susieti su vidutiniu šalies mėnesio darbo užmokesčiu. Būtų perskaičiuojami ir pareiginių algų koeficientai. Algos viešajame sektoriuje skaičiuojamos bazinės pareiginės algos dydį padauginus iš pareiginės algos koeficiento. Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad naujas bazinis pareiginės algos dydis būtų lygus metų vidutiniam mėnesiniam šalies darbo užmokesčiui. Pernai jis sudarė 1579,4 euro, jis ir būtų naudojamas skaičiuojant politikų, valstybės tarnautojų, valstybės tarnybos įstaigų vadovų, pareigūnų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Pavyzdžiui, Seimo pirmininko bazinis dydis būtų 5,5, tai jį padauginus ir 1579,4 euro ir gautume algą - 8624 eurus.

Bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčius darbo rinkoje ir šalies ekonominę situaciją. Pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti kartu su 2026 metų biudžetu. Tiesa, įvykdžius reformą būtų atsisakyta priedo už stažą valstybės tarnybai - jis liktų tik Vadovybės apsaugos tarnybos, STT, žvalgybos pareigūnams, prokurorams ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Jaučiasi skurdžiais

Beje, apie tai, kad valstybės politikų algos yra mažos, viena pirmųjų dar pernai gruodį prabilo premjerė Ingrida Šimonytė, einanti ir parlamentarės pareigas. Tada per Vyriausybės valandą „darbietis" Vytautas Gapšys jos pasiteiravo, ar normalu, kad kai kurių valstybinių įmonių vadovai gauna Ministrų kabineto vadovės metinį atlyginimą prilygstančius ar net viršijančius priedus.

„Nuoširdžiai? Čia mano, ministro pirmininko, atlyginimas yra nenormalus. Čia ne įmonių vadovų atlyginimas yra nenormalus. Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas", - sakė premjerė.

Gėda dėl frakcijos nario

- Pristatydamas Seimo rudens sesijos darbų programą jūs pareiškėte, kad „yra pasiūlyta šiek tiek didinti politikų atlyginimus". Pajuokavote su tuo „šiek tiek", nes seimūnams algos „į rankas" padidėtų net 1,7 tūkst. eurų, o to „šiek tiek" daugelis eilinių žmonių net neuždirba? - „Vakaro žinios" teiravosi Seimo pirmojo vicepirmininko ir konservatorių frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos.


- Na, žiūrint, kaip mes skaičiuosime. Jei žiūrėsime į tą Seimo narį, kuris gauna maksimalų 30 proc. priedą už stažą, tai algos pokytis tikrai nebus didelis, nes jis tų 30 proc. netektų. Bet aš kalbu apie teorinį projektą, kurį Vyriausybė svarsto. Manau, jei priiminėsime visą įstatymą, politikų algų lentelė turės būti pakoreguota. Aš nepasisakau, kad tie atlyginimai tiek daug padidėtų, nes pagal lentelę politikams padidinimas būtų pernelyg dosnus.

- Ar eiliniai valstybės tarnautojai iš reformos ką nors išloš, nes VRM teigia, kad papildomo lėšų poreikio nenumatoma?

- Kaip aš suprantu, gerai dirbantiems tarnautojams įstaigų vadovai galės didinti atlyginimus, bet mažinant bendrą darbuotojų skaičių. Kitų biudžetininkų reforma nepalies, nes kalbame apie valstybės tarnybą. Bet ir kitiems biudžetininkams atlyginimai nebuvo įšaldyti, pernai didėjo. Tarnautojų algų didinimas net buvo atsiliekantis, nes didėjo algos tik dėl bazinio dydžio didinimo.

- Seimo nariai gauna ir lėšų parlamentinėms išlaidoms.

- Tačiau ne asmeninėms, todėl jų nereikia sumuoti prie algos.

- Bet daugumai kitų žmonių išlaidas, susijusias su darbu, reikia padengti patiems - piltis kurą, remontuoti automobilį ir t.t.

- Tas tiesa, kiti darbuotojai neišvengiamai pinigų išleidžia ir reikmėms, susijusioms su darbu. Seimo nariui to nereikia daryti.

- Jūsų frakcijos narys Matas Maldeikis pareiškė: „Nežinau ir nelabai suprantu, kaip dalis mūsų Seimo narių tiesiog išgyvena". Ar tokie pasisakymai neatrodo neetiškai, kai daugybė žmonių turi išgyventi už keliskart mažesnes pajamas?

- Na, šis pasisakymas tikrai nebuvo pats tinkamiausias. Nes ką tada sakyti žmogui, kurio alga yra dvigubai ar dar daugiau mažesnė? Seimo nariui dabartinė alga nėra išgyvenimo klausimas. Tik reikia atsižvelgiant į Seimo nario statusą, reikšmę visuomenėje. Geriausias atskaitos būdas būtų lyginti su kitų šalių parlamentarų atlyginimais - kiek tų šalių vidutinių atlyginimų mokama parlamentų nariams. Turi būti objektyvus pagrindimas, nes tam tikra prasme Seimo nariai patys sau nusistato algas. Tik tiek, kad nuo kitos kadencijos. Ar aš kandidatuosiu po dvejų metų - dar nežinau.

Apetitu nesiskundžia

Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad reikia sulaukti projekto, nes kalbos apie reformą, kai projektas dar nė nepateiktas, tėra žmonių erzinimas.

„Kalbant apie M.Maldeikio pasisakymą - jis gal tiktų žmogui, ateinančiam į Seimą iš privataus verslo, kur algos siekdavo 5 ar 10 tūkst. eurų. Jam Seime tikrai atrodys mažos algos. Nes poreikiai kitokie, pripratęs prie kitokio gyvenimo. Ypač jaunam žmogui - jei nori nusipirkti mašiną, turi mažų vaikų, kuriuos nori leisti į būrelius - tada tai „šakės", - „Vakaro žinioms" dėstė A.Sysas.

Ar dabar, kai didžiajai visuomenės daliai didžiausias galvos skausmas - kaip susimokėti už komunalines paslaugas, laikas didinti algas politikams, teisėjams, institucijų vadovams?

„Didinti niekada nebus laikas. Visada žmonėms atrodys, kad Seimo nariai - šunų vietoje ir jiems nereikia didinti algų. Kai 2008 m. tuometinis Seimas užsifiksavo algas, taip su jomis ir gyvename. Tais laikais Seimo nariai gaudavo 7 tūkst. litų. Dabar tai - 2 tūkst. eurų. O vidutinė alga Lietuvoje tada buvo visai kitokia - dabar Seimo narys gauna tik vieną vidutinę Lietuvos algą su trupučiu. Aš už tai, kad reikia didinti. Kiek - klausimas", - dėstė Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Lazda su dviem galais

„Valstiečių" frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad lazda turi du galus. Viena vertus, valstybės tarnyboje algos turėtų būti didinamos, nes dabar jai sunku konkuruoti su privačiu sektoriumi. Tačiau, pasak jos, dabar prioritetas turėtų būti kova su infliacija.

Faktai

Praėjusią savaitę pristatydama VRM parengtus siūlymus, vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė tikino, esą reformos tikslas - kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kad atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, bet ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose.

Be kitų pakeitimų būtų panaikinta viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo „lubos", atsisakoma didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo. Pasak S.Ščajevienės, iš viso šiuo metu dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų, kiek jų galėtų sumažėti, spręs pačios įstaigos. Kol kas neaišku, kokią naudą iš reformos pajustų eiliniai valdininkai ir kiti biudžetininkai, nes pagal VRM aiškinimą tam papildomų lėšų nereikės. Panašu, kad iš valdininkų didžiausią naudą pajus institucijų vadovai, nes, anot premjerės patarėjo Vito Vasiliausko, viena iš reformos priemonių - didesnis atlygis vadovams ir darbo užmokesčio fondo lankstumas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
56
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASLAUGA: Kėdainių rajono taryba pritarė siūlymui nuo kitų metų sausio 1 dienos pensijos sulaukusius asmenis ir neįgalius keleivius vežioti nemokamai.
  • MOKYKLA: Patvirtintos atnaujintos bendrosios programos, kurios mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023 mokslo metų, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.
  • APSKUNDĖ: Už piktnaudžiavimą nuteistas Seimo narys Petras Gražulis ir jo advokatas Rolandas Tilindis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė nuosprendį.
  • DUOMENIS: Registrų centras, gavęs informacijos apie galimai neteisėtą duomenų disponavimą, penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo - centrą pasiekė informacija apie galimai neteisėtą disponavimą kelerių metų senumo žemės sklypų kadastro duomenimis, tam tikra informacija apie nuosavybės teises.
  • PAJAMOS: Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europos Sąjungos energetikos ministrų tarybos posėdis Lietuvai buvo sėkmingas, kadangi jame buvo pritarta išlygai, pagal kurią pigiai elektrą gaminančios šalys turės pasidalinti viršplaninėmis pajamomis su ją perkančiomis valstybėmis.
  • BAUDA: Kauno apygardos teismas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nuteisė Latvijos pilietį ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą, pranešė prokuratūra.
  • PILIETYBĖ: Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
  • ELEKTRA: Seimas atmetė parlamentaro Petro Gražulio pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, siūlančias numatyti kompensacijas įmonėms dėl padidėjusių elektros kainų.
  • LAISVĖ: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus piliečius iki 2022m. spalio 31d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.
  • PIENAS: Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 34 tūkst. tonų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikalinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+3 +10 C

 

+7 +13 C

+9 +15 C

+8 +14 C

 

+10 +12 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s